Susitarimai Alimentų suma Svetainės paieška Busto įstatymas Be vindikacinių ir neigiamų ieškinių, nuosavybės teisė gali būti apginta ir kita nuosavybės teise – ieškiniu dėl nuosavybės teisės pripažinimo. Reikėtų pažymėti, kad pretenzijos šiuo pavadinimu yra labai dažnos teismų ir arbitražo praktika
, tačiau dauguma jų yra teisinio prievolinio pobūdžio, nes išplaukia iš šalių santykinių teisinių santykių.
Tokie ginčai sprendžiami remiantis atitinkamomis sutarčių teisės normomis, paveldėjimo taisyklėmis,
bendra nuosavybė
sutuoktiniai ir kt. Taciau yra ir tokių reikalavimų dėl nuosavybės teisės pripažinimo, kurie yra adresuojami tretiesiems asmenims, kurie niekaip nesusiję su ieškovu jokiais santykiniais teisiniais ryšiais..
Vargu ar tai galima priskirti privalomiems nuosavybės teisių gynimo būdams, nes toks ieškinys išlaiko realų pobūdį – gali būti pareikštas bet kuriam ieškovui, kurio prašymu savininko turtas įtraukiamas į inventor ų.
Visa tai, kas išdėstyta pirmiau, leidžia vertinti šį reikalavimą kaip savarankišką nuosavybės teisinį nuosavybės teisių gynimo būdą.
Ieškovas ieškinyje dėl nuosavybės teisės pripažinimo yra individualiai apibrėžto daikto savininkas - tiek turintis, tiek nevaldantis (jei nekeliamas jo grąžinimo klausimas), kurio teises ginčija, paneigia ar nepripažįsta trečiasis asmuo. su savininku nebendraujantis asmuo.prievolės ar kiti giminystės ryšiai dėl ginčo daikto. Į tokį reikalavimą turi teisę ir nuosavybės teisės savininkas, ypač ūkinio valdymo ar operatyvinio valdymo teisės subjektas. Atsakovas yra trečiasis asmuo, tiek deklaruojantis savo teises į daiktą, tiek nepretenduojantis į tokias teises, tačiau nepripažįstantis ieškovo nuosavybės teisės į turtą. > Neigimo veiksmų dalykas ir pagrindas Ieškinio dėl nuosavybės teisės pripažinimo dalykas yra tik fakto, kad ieškovui priklauso nuosavybės teisė, kita daiktinė teisė į nuosavybę, konstatavimas, bet ne kokių nors konkrečių olių įvykdymas iš atsakovo.
Sprendimas dėl reikalavimo pripažinti nuosavybės teisę pašalina abejones dėl teisės, suteikia būtiną pasitikėjimą teisės buvimu, suteikia tikrumo šalių santykiams ir yra pagrindas įgyvendinti k onkrečius įgaliojimus. turėti, naudoti ir disponuoti turtu.
Ieškinio pagrindas yra aplinkybės, patvirtinančios, kad ieškovas turi nuosavybės ar kitokią teisę į turtą. Teisinis pagrindas šis reikalavimas yra str. Rusijos Federacijos civilinio kodekso 12 straipsnis, numatantis tokį apsaugos būdą
pilietines teises
kaip jų pripažinimas.
Kadangi ši prezumpcija atspindi neginčijamą faktą, kad didžiąja dalimi atvejų tikrasis turto savininkas turi reikiamus įgaliojimus, jos, kaip faktinės prielaidos, taikymo teisminėje ir arbitražinėje praktikoje tikslingumas abejonių.
Kadangi ieškiniai dėl nuosavybės teisių pripažinimo, viena vertus, nėra susiję su konkrečiais savininko teisių pažeidimais, o, kita vertus, yra padiktuoti dėl besitęsiančio neteisėto trečiojo asmens elgesio, jie, kaip ir neigiami reikalavimai, nėra atsižvelgiant į senaties terminas.
Ieškinio dėl nuosavybės pripažinimo samprata.
Be vindikacinių ir neigiamų ieškinių, nuosavybės teisė gali būti apginta ir kita nuosavybės teise – ieškiniu dėl nuosavybės teisės pripažinimo.
Pažymėtina, kad ieškiniai šiuo pavadinimu yra labai dažni teismų ir arbitražo praktikoje, tačiau dauguma jų yra teisinio prievolinio pobūdžio, nes išplaukia iš šalių santykinių santikių. Tokie ginčai sprendžiami remiantis atitinkamomis sutarčių teisės normomis, paveldėjimo, bendros sutuoktinių nuosavybės taisyklėmis ir kt. laikinai ir nemokamai perduoda savo daiktą kitam asmeniui lombarde. Piliečiai tarpusavyje susitaria, kad grąžinus paskolą daiktas bus grąžintas savininkui. Toks susitarimas, nors ir nepatenka į jokią iš žinomų sutarčių rūšių, tačiau, be jokios abejonės, pagal 10 str. Civilinio codexo 8 str. atsiranda prievolė. Tarkime, kad pilietis, gavęs daiktą iš savininko, miršta prieš grąžinant paskolą.
Kaip savininkas gali apginti savo teisę į daiktą?
Susisiekimas
Ši byla
Ieškinio dėl nuosavybės pripažinimo dalykas ir pagrindas.
Ieškinio dėl nuosavybės teisės pripažinimo dalykas yra tik fakto, kad ieškovui priklauso nuosavybės teisė, kita daiktinė teisė į nuosavybę, konstatavimas, bet ne kokių nors konkrečių olių įvykdymas iš atsakovo.
Sprendimas dėl reikalavimo pripažinti nuosavybės teisę pašalina abejones dėl teisės, suteikia būtiną pasitikėjimą teisės buvimu, suteikia tikrumo šalių santykiams ir yra pagrindas įgyvendinti k onkrečius įgaliojimus. turėti, naudoti ir disponuoti turtu.
Ieškinio pagrindas yra aplinkybės, patvirtinančios, kad ieškovas turi nuosavybės ar kitokią teisę į turtą.
Šio reikalavimo teisinis pagrindas yra 2009 m.
- Civilinio kodekso 12 str., numatantis tokį civilinių teisių gynimo būdą kaip jų pripažinimas.
- Ieškinio dėl nuosavybės pripažinimo tenkinimo sąlygos.
Be vindikacinių ir neigiamų ieškinių, nuosavybės teisė gali būti apginta ir kita nuosavybės teise – ieškiniu dėl nuosavybės teisės pripažinimo.
Tokie ginčai sprendžiami remiantis atitinkamomis sutarčių teisės normomis, paveldėjimo, bendros sutuoktinių nuosavybės taisyklėmis ir kt.
Šių reikalavimų teisinė prigimtis literatūroje vertinama skirtingai.
Ieškovas ir atsakovas ieškinyje dėl nuosavybės teisės pripažinimo.
Nurodytą ieškinį gali pareikšti individualiai apibrėžto daikto savininkas, jam nuosavybės teise priklausantis arba jo neturintis (jei nekeliamas jo grąžinimo klausimas), kurio teises ginčija, paneigia arba nepripažįsta trečiasis asmuo, kuris nėra atsakingas. ar kiti įsipareigojimai su savininku.santykiniai santykiai dėl ginčytino dalyko.
Turto, ypač ūkinio valdymo teisės ar operatyvinio valdymo teisės subjekto, nuosavybės teisės savininkas taip pat turi teisę į tokį reikalavimą.
Atsakovas yra trečiasis asmuo, tiek deklaruojantis savo teises į daiktą, tiek nepretenduojantis į tokias teises, tačiau nepripažįstantis ieškovo nuosavybės teisės į turtą.
Ieškinio dėl nuosavybės pripažinimo dalykas ir pagrindas.
Ieškinio dėl nuosavybės teisės pripažinimo dalykas yra tik fakto, kad ieškovui priklauso nuosavybės teisė, kita daiktinė teisė į nuosavybę, konstatavimas, bet ne kokių nors konkrečių olių įvykdymas iš atsakovo.
Sprendimas dėl reikalavimo pripažinti nuosavybės teisę pašalina abejones dėl teisės, suteikia būtiną pasitikėjimą teisės buvimu, suteikia tikrumo šalių santykiams ir yra pagrindas įgyvendinti k onkrečius įgaliojimus. turėti, naudoti ir disponuoti turtu. Ieškinio pagrindas yra aplinkybės, patvirtinančios, kad ieškovas turi nuosavybės ar kitokią teisę į turtą.Šio reikalavimo teisinis pagrindas yra 2009 m. Civilinio kodekso 12 str., numatantis tokį civilinių teisių gynimo būdą kaip jų pripažinimas.ūkinę apyvartą, tarpininkaujant civilinių teisių ir pareigų dinamikai.
prievolė – tai santykinis teisinis santykis, tarpininkaujantis prekiniam materialinių gėrybių judėjimui, kai vienas asmuo (skolininkas) kito asmens (kreditoriaus) reikalavimu įpareigotas imtis veiksmų, kad jam būtų suteikta tikr ų materialinių gėrybių.
Prievolės, kaip ir bet kurio civilinio teisinio santykio, struktūrą sudaro trijų elementų derinys: subjektai, objektas, turinys. Civilinių teisinių santykių subjektai, dalyvaujantys prievolėje, veikia kaip skolininkai ir kreditoriai. Kreditorius yra reikalavimo teisės subjektas; jam prieštarauja skolininkas – kreditoriaus teisę atitinkančios prievolės nešėjas. Skirtingai nei
daiktines teises
santykiams, įsipareigojimams būdinga gerai apibrėžta
Prievolės objektas yra įpareigoto asmens – skolininko elgesys. Dažniausiai tai yra veiksmas, susijęs su daiktų perdavimu (pirkimas-pardavimas, iš eilės) ar paslaugų teikimas, tačiau gali būti ir neveikimas – susilaikymas nuo tam tikrų veiksmų. Literatūroje išskiriamos keturios savybės, kurias turi turėti prievolės objektas: naudingumas, tikrumas, faktinė ir teisinė galimybė.
Kartu su prievolės objektu išskiriamas ir prievolės dalykas, kuris suprantamas kaip prekė, dėl kurios kreditorius įgyja teisę į svetimus veiksmus, t.y.
subjektas – tai teisės objektas, kurio atžvilgiu turi būti atliktas veiksmas, sudarantis skolininko prievolės turinį. Taigi prievolės iš paskolos sutarties objektas yra paskolos gavėjo veiksmai grąžinti paskolos sumą ir mokėti palūkanas, o prievolės dalykas – atitinkamas banknotų skaičius. Prievolės dalyku gali būti tiek individualiai apibrėžti, tiek bendrinėmis savybėmis apibrėžti dalykai, tiek
nuosavybės teisės
(pavyzdžiui, negrynųjų lėšų). Kokia yra ieškinio dėl nuosavybės pripažinimo apimtis? Ieškinys dėl nuosavybės pripažinimo gali būti naudojamas siekiant pašalinti abejones dėl nuosavybės teisės.
Panašus poreikis kyla, kai nuosavybės teisė yra ginčijama arba ignoruojama.
Ch. Rusijos Federacijos civilinio kodekso 20 str., kuriame neminimas toks apsaugos būdas kaip nuosavybės teisių pripažinimas. Tačiau ši aplinkybė neturėtų būti pagrindas tokiu būdu atsisakyti ginti nuosavybės teisę. Teisiniu pagrindimu nuosavybės teisę pripažinti civilinių teisių gynimo būdu gali būti 2009 m. 2 valg. Rusijos Federacijos civilinio kodekso 12 straipsnis, pagal kurį civilinių teisių apsaugą vykdo teisės pripažinimas. Konkrečiai, vienoje iš bylų teismas išaiškino, kad BK 17 str. Rusijos Federacijos civilinio kodekso 12 straipsnis numato tokį apsaugos būdą kaip teisės pripažinimas. Konkrečiai, vienoje iš bylų teismas išaiškino, kad BK 17 str. Nuosavybės teisių pripažinimas teisminės gynybos būdu, kuriuo siekiama sukurti stabilumą ir tikrumą
Kaip daiktinės teisės gynimo būdas, nuosavybės teisės pripažinimas yra reikalavimas, kuriam gali prieštarauti neribotas asmenų ratas, kad teismas nustatytų nuosavybės teisę ieškovo pusėje ir (ar į) sitikintų, kad nėra atsakovo nuosavybės teisė į individualiai apibrėžtą daiktą, nesusijusią su nuosavybės perleidimu, nuosavybės teisės praradimu ar faktinių kliūčių įgyvendinti savininko įgaliojimus pašalinimu, priešingu atveju reikalavimas pripažinti daiktą nuosavybės teisė pereis į vindikacinio ar nekomisinio ieškinio kategoriją.
Taigi, vienoje iš bylų teismas nurodė, kad ieškovas, reikalaudamas pripažinti nuosavybės teisę, pasirinko netinkamą gynimo būdą, nes ginčo turtas rado naują savininką, o ieškovas, laikantis save savininku. ginčo patalpų, registruotos teisės į jas neturi ir faktiškai jiems nepriklauso. Vadinasi, ieškinio patenkinimas galėtų reikšti atsakovų valdymo teisės paneigimą, o vėliau valdymo kaip fakto (valdymo) atėmimą. Taigi, tinkamas teisės gynimo būdas čia būtų vindikacinio ieškinio kaip reikalavimo išieškoti turtą iš svetimo neteisėto valdymo pareiškimas pagal taisykles, numatytas 2010 m. 301-303 Rusijos Federacijos civilinio kodekso ir užtikrinant sąžiningo pirkėjo apsaugą, taip pat savininko apsaugą pagal ieškinio senaties taisykles (žr. bylos Nr. 2-3126 / 2009 // Archyvas Nr. jos Respublikos Abakano miesto teismas). RF 2007-09-04 Nr.3039/07 byloje Nr.A40-70770/05-85-579 ir kt.).
Tiesa, vėlesniuose arbitražo teismų aktuose susidūrėme su nuoroda, kad nuosavybės faktorius neturi reikšmės. Konkrečiai, viename iš sprendimų nurodyta: 4 str. Rusijos Federacijos civilinio kodekso 12 straipsnis numato, kad vienas iš civilinių teisių gynimo būdų yra teisės pripažinimas.
Teismo vertinimu, tokio reikalavimo pareiškimo sąlygos yra: daikto, į kurį reiškiamas reikalavimas pripažinti nuosavybės teisę, buvimas;
ginčo daikto statula turi būti neterminuota; ieškovas turi teisinį suinteresuotumą šiuo klausimu. RF, Rusijos Federacijos Aukščiausiojo arbitražo teismo plenuma 2010 m. balandžio 29 d. No. I0/22. Jame rašoma, kad jeigu vienetinė įmonė ar įstaiga padavė ieškinį dėl ūkio valdymo, veiklos valdymo teisės pripažinimo arba išreikalauti turtą iš svetimo neteisėto valdymo, teismas turi nustaty ti, ar ginčo turtas yra valstybės ar savivaldybės nuosavybėn, ir pritraukti. dalyvauti savininko byloje vieninga įmonė
