Ketvirtadienį per prekybos Maskvos biržoje atidarymą tęsėsi užvakar prasidėjęs Rusijos valiutos nuvertėjimas. Dolerio kursas pirmą kartą nuo 2016 metų lapkričio viršijo 66 rublius, euras virš 77 rublių pakilo pirmą kartą nuo šių metų balandžio 16 d. Po pusvalandžio prekybos rublis pradėjo atgauti nuostolius.
Nuo 22:15 Maskvos laiku Dolerio kursas padidėjo 1,01 rubliu iki 66,56 rublio, euro kursas padidėjo 67 kapeikomis iki 76,79 rublio.
KAM 21:15 Maskvos laiku Dolerio kursas buvo 66,49 rublio (plius 94 kapeikos iki trečiadienio uždarymo), euro kursas buvo 76,8225 (plius 70 kapeikų).
Įjungta 20:15 Maskvos laiku amerikietiškos valiutos vertė siekė 66,5025 rublio (95 kapeikos padidėjimas lyginant su ankstesniu uždarymo lygiu), euro kursas padidėjo 65 kapeikomis iki 76,7725 rublio.
Pagal 19:00 Maskvos laiku, dolerio kursas pakilo 88 kapeikomis iki 66,4225 rublio, euro kursas - 68 kapeikomis iki 76,8075 rublio.
KAM 18:00 Maskvos laiku Dolerio kursas padidėjo 75,5 kapeikos iki 66,3025 rublio, euro kursas - 62,25 kapeikos iki 76,7475 rublio.
Pagal 17:00 Maskvos laiku, dolerio kursas pakilo 56,5 kapeikos iki 66,1125 rublio, euro kursas - 49,25 kapeikos iki 76,6175 rublio.
Įjungta 15:30 Maskvos laiku Amerikos valiutos vertė siekė 66,0125 rublius (46,5 kapeikos padidėjimas lyginant su ankstesniu uždarymo lygiu), euro kursas padidėjo 43 kapeikomis iki 76,555 rublio.
KAM 14:04 Maskvos laiku Dolerio kursas – 65,9475 rubliai (plius 40 kapeikų vakarykštės uždarymo metu), euro kursas – 76,4375 (plius 31,25 kapeikos).
Nuo 13:01 Maskvos laiku Rublis ir toliau bando atsigauti: dolerio kursas iki to laiko, palyginti su ankstesniu uždarymo lygiu, pridėjo 25,75 kapeikos ir siekė 65,8 rublio, euro kursas padidėjo 16,5 kapeikos iki 76,29 rublio.
Pagal 11:57 msį, Dolerio kursas grįžo prie 66 rublių, ty 65,9575 rublio, euro kursas - 76,44 rubliai.
KAM 11:37 Maskvos laiku Dolerio kursas – 66,22 rublio (plius 67 kapeikos vakarykščio uždarymo metu), euro kursas – 76,72 (plius 59,5 kapeikos).
Pagal 10:33 msį, Dolerio kursas nukrito iki 66,125 rublio ir, palyginti su ankstesniu uždarymo lygiu, pridėjo 58 kapeikas. Iki to laiko euro kursas grįžo prie 77 rublių ir siekė 76,5675 rublius (pridedant 44 kapeikas).
Nuo 10:13 Maskvos laiku Dolerio ir euro kursai, palyginti su ankstesniu uždarymo lygiu, jau pakilo daugiau nei rubliu. Taigi, dolerio kursas buvo 66,65, euro kursas buvo 77,25 rubliai, kaip matyti iš keitimo svetainės duomenų.
Dolerio kursas „rytojaus“ atsiskaitymams Maskvos biržos prekybos užsienio valiuta pradžioje ketvirtadienį, palyginti su ankstesniu uždarymo lygiu, pridėjo 84 kapeikas ir siekė 10:00 Maskvos laiku 66,39 rublio, euro kursas padidėjo 86 kapeikomis iki 76,99 rublio.
Tokią dinamiką ekspertai prognozavo dar prieš prekybos atidarymą.
„Ketvirtadienio rytą turėtume tikėtis vakarykščio rublio pardavimo dinamikos tęsinio. Žaidėjų grįžimas į įprastą prekybos sesiją greičiausiai bus siejamas su maržos privilegijomis, kurios sukels tolesnį spaudimą rubliui pirmosiomis prekybos valandomis“, – komentuoja „FxPro“ finansų analitikas Aleksandras Kupcikevičius.
Pradinis postūmis rublio nuvertėjimui buvo įtampa dėl JAV aptarinėjamų naujų sankcijų Rusijai. Jie žada būti labai rimti, darantys įtaką didžiausių šalies bankų veiklai, – pastebi ekspertas.
„Sankcijos taip pat daro rublį pažeidžiamą dėl naftos silpnėjimo: sankcijos nukreipia investuotojų dėmesį nuo šalies vidaus ekonominių rodiklių į eksporto pramonės, susijusios su energetika ir metalais, vertinimus“, – pažymi FxPro finansų analitikas Aleksandras Kupcikevičius.
Trečiadienis, tęsia jis, buvo dvigubai bloga diena, nes trečiadienio popietę naftos kainos smarkiai nukrito po PAV ataskaitos apie skalūnų įmonių savarankiškumą, o tai žada gavybos augimą. Dėl to nafta prarado daugiau nei 3 proc., todėl vakare kilo nauja spaudimo banga Rusijos rubliui.
„Ne mažiau svarbus buvo masinis sustabdymo nurodymų suaktyvinimas po to, kai per pastaruosius kelis mėnesius valiuta pasitraukė iš įprastų diapazonų. 64 už dolerį ir 74,5 už eurą suskirstymas paskatino rublio išpardavimą paspartinti“, – komentuoja analitikas.
Situaciją apsunkina sumažėjęs likvidumas: prekybos apimtys ankstesnėse sesijose pastebimai sumažėjo dėl šventinio laikotarpio. Vakar, kai buvo suveikti daug užsakymų, įspūdingai išaugo apimtys, o tai yra papildomas blogas signalas artimiausiai ateičiai, sako Kupcikevičius.
Juodasis trečiadienis rubliui gali būti ne paskutinis rugpjūčio mėnesį
Trečiadienį, rugpjūčio 8 d., nuostoliai dolerio ir euro atžvilgiu siekė daugiau nei 3%. Prekybos doleriais apimtys padvigubėjo iki 5,9 mlrd.
„Atsižvelgiant į išaugusias rublių pardavimo apimtis, artimiausiomis dienomis dolerio kursas sieks 67,75 rublio“, – prognozuoja „Alpari“ analitikas Vladislavas Antonovas. – Galbūt pasieksime iki rugsėjo. Tarpinis pasipriešinimas siekia apie 65,85 rublio (buvo perduotas prekybos atidarymo metu. – Red.).“
EUR/RUB poroje ekspertas laikosi augimo tikslo iki 77,73 rub. „Kai tik šis lygis peržengiamas, pereiname prie 80 rublių už eurą lygio“, – perspėja analitikas.
Rublio kritimas vargu ar tuo baigsis, sako Nathanas Lambertas, Global FX analitikos skyriaus vadovas. Įsigaliojus sankcijoms, jei įstatymo projektas bus patvirtintas, tikimasi naujo pardavimo raundo, įsitikinęs jis. Tuo pačiu metu, jei Baltųjų rūmų padėtis staiga sušvelnėtų, valiuta per didelio perpardavimo sąlygomis parodys gerą atsigavimą, mano ekspertas.
https://www.site/2018-08-10/eksperty_rasskazali_chto_zhdat_rossiyanam_ot_padeniya_rublya_i_novyh_sankciy
Mažėjantis pragyvenimo lygis ir kylančios kainos
Ekspertai pasakoja, ko rusai gali tikėtis nuo rublio kritimo ir naujų sankcijų
Natalija Khanina
Rusijos rinkos ir toliau tvyro karštligėje. JAV Valstybės departamento paskelbtos naujos sankcijos Rusijai sumažino rublio kursą dolerio ir euro atžvilgiu, o tuo pačiu metu pradėjo kristi didžiausių įmonių ir bankų – „Aeroflot“, „Sberbank“ ir kitų – akcijos. kaina. Premjeras Dmitrijus Medvedevas paskelbtas sankcijas jau palygino su ekonominio karo paskelbimu. Ekspertai neatmeta, kad naujas apribojimų raundas gali sukelti paniką Maskvos biržoje, ir prognozuoja, kaip sankcijos paveiks Rusiją.
Rusijos centrinis bankas penktadienį, rugpjūčio 10 d., padidino oficialų euro kursą trimis rubliais – iki 76,82 rublio. Penktadienį nustatytas oficialus dolerio kursas yra 66,29 rubliai, šios valiutos augimas nuo rugpjūčio 9 d. siekė 2,7 rublio. Tai didžiausias rodiklis nuo 2016 m. Tuo pačiu metu „Sberbank“ akcijos atpigo 4,3%, VTB – 2,4%, „Aeroflot“ – 9,5%. Rugpjūčio 9 d. smuko ir akcijų indeksai. Maskvos biržos indeksas nukrito 1,4%, RTS indeksas – 3,6%.
Kylančios kainos ir mažėjantis pragyvenimo lygis
Naujos Amerikos sankcijos gali sulėtinti Rusijos ekonomikos augimą apie 1-1,5 proc. Tai pareiškė RANEPA Tarptautinės prekybos tyrimų centro direktorius Aleksandras Knobelis, kurį citavo „Vedomosti“. Jam pritaria ir banko „Alfa“ vyriausioji ekonomistė Natalija Orlova, aiškindama, kad sankcijos didina kaštus ekonomikoje – brangsta skraidyti, sudaryti sandorius ir importuoti.
Taigi, jei dolerio ir euro kursai išliks tuose pačiuose aukštuose lygiuose kaip ir dabar, lėktuvų bilietai pabrangs vidutiniškai 5 proc. Kainos pasikeitimas gali įvykti jau rugpjūčio 15 d. Tokią prognozę pateikė Rostourism vadovo transporto patarėjas Dmitrijus Gorinas. Be to, rudenį galime tikėtis ženklaus užsienio prekių brangimo.
Jaromiras Romanovas
„Griežčiausios priemonės (tarp JAV sankcijų – red. pastaba) yra susijusios su draudimu investuoti į Rusijos vyriausybės skolą ir draudimu Rusijos Federacijos valstybiniams bankams atsiskaityti JAV doleriais. Tiesą sakant, tai yra Irano scenarijus“, – pažymi pagrindinis Forex Optimum analitikas Ivanas Kapustyansky. Kaip aiškina „Gazeta“, dėl tokių apribojimų sandorių kaštai gali smarkiai išaugti.
Be to, nauja sankcijų banga dar labiau apribos kapitalo srautus, sako Natalija Akindinova, Aukštosios ekonomikos mokyklos Plėtros centro direktorė. Ji įspėja, kad refinansuojant privačias investicijas kyla rizika. Užsienio bendrovės rizikuos bet kokiu būdu bendradarbiaudamos su Rusijos ekonomika, teigia Knobelis.
Biudžeto deficitas
Dabartinėmis sąlygomis gali susidaryti rimtas biudžeto deficitas, sako Borisas Mežujevas, „Politanalitika“ interneto svetainės vyriausiasis redaktorius, rašo agentūra „Premier“. Anot jo, dėl to šalyje kils socialinių problemų.
„Akivaizdu, kad Rusijai reikės skubių priemonių“, – pažymi politologas ir priduria, kad, kita vertus, Vašingtono apribojimai glaudų aljansą tarp Rusijos ir Kinijos padarys neišvengiamu.
Finansų ministras Antonas Siluanovas rugpjūčio 9 dieną pareiškė, kad vyriausybė ir Centrinis bankas turi visus reikalingus įrankius finansiniam stabilumui užtikrinti. Šiuolaikinės plėtros instituto Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėjas Nikita Maslennikovas sako, kad tokia situacija jau balandį susiklostė pagal rublio kursą ir Rusija prisitaikė.
Igoris Gromas
„Mes sugebėsime rasti mechanizmų, kitas dalykas yra tai, kad visos šios sankcijų pratybos vykdomos vykstančio prekybos karo kontekste, kuris vyksta su nauja jėga. Tačiau šis veiksnys jau gali įstumti visą pasaulio ekonomiką į naują krizę. Jei mes jame atsidursime, tai bus kartu su visais kitais. Tai gali įvykti antroje 2019 metų pusėje“, – „Novye Izvestia“ cituoja Maslennikovą.
Apibendrindami ekspertai teigia, kad paprasti rusai katastrofos nepajus: didelio infliacijos šuolio nebus, pajamos smarkiai nesumažės, tačiau pragyvenimo lygis ir toliau kris. Tuo pačiu metu ekspertai dar nepataria bėgti į bankus ir pirkti užsienio valiutos. Rugpjūčio mėnesį rinkos likvidumas žemas, valiutos kursas pernelyg nepastovus ir nepatartina investuoti į ilgalaikes investicijas. Tačiau per artimiausius kelis mėnesius, jei sankcijų retorika nesušvelnės, dolerio kursas gali pasiekti 70 rublių, prognozuoja „InstaForex Group“ analitikas Igoris Kovaliovas, rašo „Gazeta“.
Kas žinoma apie naujas sankcijas
Rugpjūčio 8 dieną tapo žinoma, kad JAV administracija įves naujas sankcijas Rusijai dėl Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimo Anglijoje. Pirmajame sankcijų pakete, kuris įsigalios rugpjūčio 22 d., numatytas visiškas dvejopo naudojimo elektroninių prietaisų ir komponentų eksporto į Rusiją draudimas.
Antrasis sankcijų paketas numato uždrausti „Aeroflot“ skrydžius į JAV, sumažinti diplomatinių santykių lygį, taip pat beveik visiškai nutraukti prekybą tarp šalių. Šie apribojimai gali būti įvesti praėjus trims mėnesiams po pirmojo sankcijų rato, jei Rusija nepateiks patikimų garantijų, kad nenaudos cheminio ginklo ir nesutiks leisti JT inspektoriams tikrinti cheminio ginklo gamybos įrenginius.
Be to, JAV Kongresui buvo pristatytas dar vienas senatorių Lindsey Grahamo ir Bobo Menendezo parengtas įstatymo projektas dėl naujų sankcijų Rusijai. Dokumente siūloma ne tik uždrausti sandorius su Rusijos vyriausybės skola, bet ir įšaldyti VEB, Sberbank ir VTB turtą JAV. Jame taip pat siūloma apsvarstyti galimybę pripažinti Rusiją „valstybe terorizmo rėmėja“.
Rugpjūčio mėnesį paaštrėjusi valiutos krizė Rusijoje buvo nemaloni staigmena tiek šalies vadovybei, tiek paprastiems piliečiams.
Rublio kritimas: ar gali pasikartoti „Juodasis gruodis“?
– Daria, pavasarį atrodė, kad viskas buvo gerai – mūsų rublis augo. Visi daugiau ar mažiau nurimome. Ir staiga rugpjūtį išryškėjo labai nerimą kelianti tendencija. Kas atsitiks su rubliu po pavasario kilimo? O kokie veiksniai lėmė staigų jos nuosmukį liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje?
— Rugpjūtis tradiciškai yra sunkus mėnuo finansų rinkai apskritai, ypač Rusijos valiuta. O šiuo metu aštriausią reakciją sukelia naftos kainų kritimas. „Brent“ nafta peržengė psichologiškai svarbią 50 USD už barelį ribą ir, žinoma, rublis negalėjo nereaguoti.
Taip pat yra sezoniškumo veiksnys, o rugpjūčio mėn. tikimasi tradiciškai silpnų mokėjimų balanso duomenų. Centrinis bankas vėl sumažino kursą, ir tai yra kiek prieštaringas sprendimas – mūsų pagrindinis kursas yra 11 proc., o pagal naujausius duomenis metinė infliacija siekia 15,3 proc. Iš dalies rublis ir toliau atgauna šį veiksnį.
Tačiau pagrindinis dalykas, žinoma, yra nafta, kuri pirmiausia reaguoja į Kinijos problemas – visą bloką silpnų indeksų, atspindinčių situaciją ekonomikoje: lėtėjantį gavybos aktyvumą, problemų su investicijomis ir labai rimtą akcijų indeksų kritimą.
Žinoma, Kinijos vyriausybė ėmėsi aibės priemonių, bet, deja, jai nepavyko visiškai užgesinti šios panikos – beveik kiekvieną dieną matome nedidelį trūkumą. O tokia problema Azijos rinkose visada spaudžia žaliavas.
Be to, veiksnys, nuleidęs naftos kainas nuo mums patogių 110, tada nuo 60, tada 50, yra didelis pasiūlos perteklius, palyginti su paklausa naftos rinkoje. Be to, netrukus bus panaikintos sankcijos Iranui. Dabar kalbama, kad Iranas gana rimtai ir netolimoje ateityje ketina didinti tiekimą.
Neseniai išgirdome Irano valdžios pareiškimą, kad jie ketina iki 2016 m. padidinti gavybą 500 tūkst. barelių per dieną. Rinka galėtų tai lengvai praryti, jei ne Kinijos sulėtėjimas, o tai savo ruožtu neutralizuoja šią istoriją.
— Daria, ar per šį rublio kritimą sankcijos Rusijai jau išnyko į antrą planą?
— Iš pradžių rinka labai stipriai sureagavo į žinią apie sankcijų įvedimą, o vėliau ir apie sankcijų išplėtimą – įvyko rimtas kapitalo nutekėjimas, o investuotojai nervinosi. Tačiau yra priklausomybės faktorius, kai viskas, kas nutiko, iš tikrųjų jau įtraukta į kainas. Prieš kelias dienas JAV vėl išplėtė sankcijų paketą, tačiau rinka apskritai ignoravo šią naujieną.
Prasminga prisiminti Elviros Nabiullinos žodžius, kad dabar gyvename naujoje realybėje ir turime prie jos prisitaikyti. Ji tai pasakė tuo metu, kai mes perėjome prie laisvo valiutos kurso formavimo, kai Centrinis bankas faktiškai traukėsi iš rinkos. Dabar turime infliacijos nustatymo politiką ir ji veikia, o iš dalies tai yra rublio susilpnėjimas – tam tikra išmoka už šį perėjimą.
— Kokia yra infliacijos nustatymo politika?
— Infliacijos nustatymo politika yra tokia, kad Centrinis bankas visomis savo priemonėmis siekia užtikrinti tam tikrą infliacijos lygį. Centriniam bankui tikslinė vertė yra 4 procentai, kuriuos jie ketina pasiekti, jei mano atmintis neapgaudinėja, per 2 metus. Šiuo metu toks planas sumažinti nuo 15 iki 4 procentų atrodo gana drąsus. Tai yra, nurodoma, kad Centrinis bankas nėra atsakingas už rublio kursą. Tiesą sakant, tai netiesa.
— Vis dar egzistuoja koreliacija tarp rublio ir infliacijos.
– Be jokios abejonės. Pirma, jis egzistuoja, antra, rublio kursas, be ekonominio komponento, turi labai svarbų socialinį komponentą – nuo jo pokyčių kenčia labai daug žmonių.
Centrinis bankas vis dar pasiliko teisę imtis netikėtų intervencijų, jei situacija valiutų rinkoje kels grėsmę valstybės finansiniam stabilumui. Tai yra, tam tikru kritiniu momentu.
– Koks lygis kelia grėsmę stabilumui?
„Jie neiššifruoja formuluotės“. Be to, jie tai daro gana sąmoningai, kad, anot jų, apsunkintų žaidimą spekuliantams, kurie tinkamu momentu pradeda žaisti su rubliu ir sukelia paniką. Visi prisimename 2014 metų pabaigą ir šių metų pradžią, kai situacija buvo tokia pavojinga ir nervinga, kad Centriniam bankui naktį net teko pakelti kursą iki 17 procentų.
Dabar jie orientuojasi į infliaciją, į per didelio jos augimo prevenciją, o rublio kursas integruojamas į esamą ekonominę situaciją.
Kadangi Rusija yra rinkos ekonomikos šalis, leidžiant rublio kursui laisvai svyruoti, suprantame, kad rublis reaguos į visus įvykius. Jei Kinijoje yra problemų, tai yra problemos su nafta, ir atitinkamai mes turime problemų su rubliu. Dabar pagrindinė pasaulinės finansų rinkos intriga yra JAV Federalinio rezervo normos, natūralu, kad rublis į tai reaguos.
— Kaip artima koreliacija tarp naftos kainų ir rublio kurso? Tarkime, nafta krenta, kiek procentų krinta ar kyla rublis?
— Kai pasaulinėje arenoje nėra labai ryškių įvykių, koreliacija praktiškai artėja prie 100 procentų. Jei naftos kaina krinta, kartu su juo krinta ir rublio kotiruotės. Jei viename lauke uždėsime du grafikus (naftos ir rublio kursai), pamatysime, kad jie sutampa.
Visai kita istorija, kai pasaulinėje arenoje vyksta svarbūs įvykiai. Pavyzdžiui, kai Ukrainoje prasidėjo problemos, užsienio valiutų rinka į tai sureagavo labai jautriai. Ir tada ši koreliacija nuo sąlyginio 100 procentų pasikeitė iki 80 procentų.
Vėlgi, yra centrinio banko politikos veiksnys, kuris per pastaruosius pusantrų metų buvo labai tiksliai derinamas. Kai buvo įvestos sankcijos ir Rusija iš tikrųjų buvo atkirsta nuo išorės finansavimo, Centrinis bankas turėjo aprūpinti savo išteklius finansinėms organizacijoms ir visam pramonės sektoriui. Ir tada atsirado poreikis dirbti per atpirkimo mechanizmus, per projektų finansavimo mechanizmus.
Tačiau vis tiek rublis į pinigų politiką reaguoja gana ribotai. Atsigavimą matome per 2-3 dienas, kartais daugiau, jei atsitiko kažkas, ko rinka visai nesitikėjo. Tačiau, remdamasis šia žinia, jis grįžta prie naftos ir reaguoja į naftos situaciją.
— Kokia šiuo metu yra mūsų aukso ir užsienio valiutos atsargų, saugos pagalvės būklė?
— Dabar tarptautinių atsargų apimtis vertinama kiek daugiau nei 350 mlrd. USD, ir tai yra gana reikšmingas skaičius. O neseniai Centrinis bankas paskelbė, kad per 2–4 metus, priklausomai nuo situacijos rinkoje, jos didės. Jau matėme, kad visą liepą Centrinis bankas vykdė vienodus užsienio valiutos pirkimus tuo metu, kai buvo patogu. Prieš kelias dienas, prieš kurso paskelbimą, šie pirkimai buvo sustabdyti.
Kalbant apie šios pagalvės buvimą, mums jos reikia dabar. Yra nuomonė, kad kurso išlaikymas – pinigų išmetimas. Tai ne visai tiesa, nes aukštas ar per žemas valiutos kursas yra pavojingas ne tiek ekonomikai, kiek jo svyravimai – tokioje situacijoje įmonėms sunku planuoti savo veiksmus ir investicinę veiklą.
— Ar galima kaip nors nuspėti rublio kilimo ir kritimo etapus? Kas jam nutiks rudenį ar žiemą?
— Esant tokiai dideliam nestabilumui ir įtampai, prognozuoti ilgam laikotarpiui gana sunku. Yra tam tikri atskaitos taškai. Pavyzdžiui, rugsėjo-gruodžio mėnesiais atsiranda didelių mokėjimų už išorės skolas, kai reikia įsigyti užsienio valiutos.
— Ar rublis toliau nuvertės?
– Susilpnėjimas tikrai bus. Tačiau dar turime pažiūrėti, kiek naftos kainuos šiuo metu. Visgi pirmoje vietoje paliekame savo žaliavas, o antroje – kai ką kitą. Vasarą tai yra mokestinio laikotarpio veiksnys, kuris visada palaiko rublio kursą. Vasarą turgus yra plonesnis. Tai yra, aktyvumas yra mažesnis. Atitinkamai, mokestinio laikotarpio veiksnys nenusvėrė naftos kainų kritimo faktoriaus.
Vėlgi, yra Fed normos koeficientas. Federalinis rezervų bankas iš esmės yra pasaulinės finansų sistemos dirigentas. Norime to ar ne, jos politika turi įtakos visoms kitoms šalims. O likę centriniai bankai priima sprendimus dėl savo politikos įgyvendinimo atsižvelgdami į Fed politiką. Dabar padėtis Amerikos ekonomikoje yra tokia, kad jie jaučiasi pasirengę kelti palūkanų normas.
— Vadinasi, jie sustiprins dolerį?
– Taip. Dabar jie turi nuspręsti, kada padidins skolinimosi išlaidas, ty pagrindines palūkanų normas. Doleris yra ilgoje stiprėjimo fazėje ir tai išprovokuos tolesnį jo stiprėjimą. Tačiau pagrindinė intriga – kada ši priemonė iš tikrųjų bus įgyvendinta. Rugsėjo 16-17 dienomis FED posėdyje jie gali tam pritarti, tačiau tikrumo nėra – Atviros rinkos komiteto nariai pasidalijo į dvi dalis.
— Kokias išlaidas jie gaus dėl stiprėjančio dolerio Amerikos ekonomikai?
— Per brangus doleris iš principo yra pavojingas bet kuriai eksportuojančiai ekonomikai, todėl jiems tai nėra geriausias pasirinkimas. Kita vertus, valiutos vertės padidėjimas lems viso doleriais denominuoto turto pelningumo padidėjimą ir didelį investicijų antplūdį. Šiuo požiūriu jiems tai yra gerai. Visada yra pusiausvyra: per stipri valiuta pavojinga, per silpna – pavojinga.
Tačiau reikšmingas dolerio stiprėjimas sukels atitinkamus procesus visose kitose šalyse, o pirmiausia nukentės besivystančios šalys. Ir čia, deja, Rusija taip pat bus užpulta, nes rublis reaguos į šią situaciją.
– Esame eksporto šalis.
„Arba jie tai padarys rugsėjį, arba gruodžio mėnesį, arba gali nukelti į kitų metų pradžią. Mano nuomone, rugsėjį to daryti nedrįs, juk yra rizikos veiksnių – Graikija dar visiškai nenurimo, o Kinijoje vis dar neaišku. Ir mes žinome, kad Federalinis rezervų bankas savo sprendimus priima neatsižvelgdamas į likusį pasaulį.
— Ar Federalinė rezervų sistema ir Amerikos valdžia galėtų nuspręsti sustiprinti dolerį, kad pablogintų padėtį vienoje konkrečioje šalyje?
- Faktas yra tas, kad tai nepavyks tik viename, bet pasirodys daug daugiau. Manau, kad šioje situacijoje jie naudos kitus metodus.
– Vadinasi, tai pernelyg globali priemonė?
– Taip. Jiems prioritetas yra jų pačių nauda, o sprendimas dėl tarifo priimamas remiantis dviem pagrindiniais parametrais: situacija darbo rinkoje, kuri pastaruoju metu demonstravo gana stiprius rezultatus, ir infliacija. Situacija su infliacija jų šalyje, kaip ir beveik visose išsivysčiusiose šalyse, vis dar labai sunki. Infliacijos lygis vis dar labai žemas ir visiškai nesiekia užsibrėžtų rodiklių.
Ir vėl doleris ir nafta rinkoje turi atvirkštinį ryšį – kai dolerio kursas kyla, nafta krenta.
— Daria, ar dabartinis naftos kainų kritimas reiškia, kad ištekliais pagrįsti ekonomikos modeliai pamažu tampa praeitimi?
— Manau, kad pats ekonomikos žaliavų modelis turi tam tikrų rizikų, bet, žinoma, negalima vienareikšmiškai sakyti, kad jis jau atgyveno ir reikia skubiai kažką keisti. Turbūt neverta sakyti, kad naftos adata yra kažkoks košmariškas siaubas, nes visa pasaulio ekonomika veikia iš naftos ir dujų.
Ir kol kas visi alternatyvios energijos projektai užima nedidelę procento dalį. Rusija yra tiekėja, ir man atrodo, kad per ateinančius kelis dešimtmečius tai greičiausiai nepasikeis, šis modelis veiks.
— SSRS visada buvo kritikuojama dėl gynybos komplekso plėtojimo. Bet ar visa tai tikrai gerai?
- Yra tokia išmintis: „Jei nenori maitinti savo armijos, pamaitinsi kažkieno kitą“. Per pastaruosius pusantrų ar dvejus metus padėtis išorės frontuose labai pablogėjo, o Rusija dabar yra viena iš nedaugelio šalių, galinčių pasigirti įgyvendinanti savo politiką, būtent tokią, kokios mums dabar reikia.
– Kokia dabar yra rublio perkamoji galia? Ar ji pablogėjo, palyginti su 2013 m. pabaiga?
– Natūralu, kad yra pablogėjimas. Žinoma, nereikia sakyti, kad mūsų pajamos auga ir jaučiamės labai puikiai. Taip, gyventojai tai savotiškai jaučia. Bet noriu pabrėžti, kad dabar nėra kritinės situacijos. Taip, rublio kursas šiek tiek nukrito ir taip, rugpjūtis tradiciškai yra sunkus mėnuo.
Bet nereikia sakyti, kad Rusija dabar išgyvena kažkokią plataus masto krizę, kai reikia skubiai nusipirkti grikių ir sausų krekerių. O 2008-2009 metais situacija buvo daug sunkesnė. Taip pat labai smarkiai išaugo nedarbas. Dabar iš rodiklių to nematome.
Šiuo metu, pasiklausius mūsų ministerijos atstovų, negatyvumo pikas jau praėjo, ir tai matyti iš makro rodiklių. Tai yra, jei nėra rimto išorinės aplinkos pablogėjimo, tai antrąjį pusmetį situacija turėtų išsilyginti, o iki kitų metų turėtume pasiekti teigiamą ekonomikos augimą nuo 1 iki 3 procentų. Todėl verčiau kalbėčiau apie kažkokį laikiną atšalimą, bet ne apie gilią sisteminę krizę.
— Vis dėlto, ką patartumėte – kaip laikyti santaupas ir apskritai, kaip elgtis krizės metu, kad kuo mažiau prarastumėte?
— Yra viena auksinė taisyklė, kuri, mano nuomone, niekuomet nenuvylė: jei turi tam tikrą santaupų kiekį, tai geriau jas padalinti į lygias dalis tarp rublio, dolerio ir euro. Taigi, kad ir kokie svyravimai būtų rinkoje, bent jau neprarasite.
Šiuo metu, žinoma, nebeapsimoka pirkti valiutos pagal esamą kursą. Todėl, jei turite santaupų, tai ta valiuta, kurią turite dabar, geriau jas palikti.
Na, tiesiog persvarstykite savo vartojimo modelį. Dabar nėra situacijos kažkaip smarkiai kaupti atsargas, nes nėra pagrindo manyti, kad kils kažkokia didelio masto krizė.
— Yra gana gerbiamų didelių kompanijų prognozių, kad dolerio kursas netrukus gali pasiekti 70 rublių. Bet tai, matyt, paskutinė išeitis?
— Jei pažiūrėtume iš techninės pusės, nafta vis dar turi porą dolerių, kur gali kristi, maždaug 47 USD už barelį. Atitinkamai, rublis seks. Bet tada situacija vis tiek turėtų išsilyginti.
Taip pat girdėjau prognozes iš gerbiamų žmonių, pramonės ekspertų, kurie sakė, kad po 2-3 metų vėl grįš į 100. Taip pat galite ginčytis, tačiau, kaip rodo praktika, tai nestabili rinka. Rytoj Artimuosiuose Rytuose kils gaisras ir tuoj pat pakils naftos kaina, tad vienareikšmiškai prognozuoti čia tikrai labai sunku. Bet katastrofos nebus.
© CC0 viešasis domenas
Rusijos valiutos kritimas tęsiasi antrą dieną, per tą laiką dolerio kursas padidėjo 2,6 rublio, euro kursas beveik trimis.
Po šio pranešimo investuotojai pabėgo iš Rusijos ekonomikos. Vašingtonas trečiadienio vakarą pareiškė, kad iki rugpjūčio pabaigos įves naujas sankcijas po kaltinimų, kad Maskva panaudojo nervus paralyžiuojančią medžiagą, kad apnuodytų buvusį Rusijos dvigubą agentą Sergejų Skripalį ir jo dukrą Didžiojoje Britanijoje.
Ribojančios priemonės suskirstytos į du „paketus“, pirmasis – lengvasis – bus įvestas rugpjūčio 22 d. JAV valdžia apribos „dvejopo naudojimo prekių“ (tai yra produktų, kurie gali būti naudojami tiek civilinėje, tiek karinėje pramonėje) eksportą ir finansinius sandorius į Rusiją. Kai kurie iš šių apribojimų jau galioja.
- RB smegenys (@belamova) 2018 m. rugpjūčio 9 d
„Amerikietiškai audimo pramonei, matrioškų, balalaikų, auskarų kepurių gamybai, taip pat Amerikos negyvos medienos kolekcionieriams Rusijos miškuose iškils grėsmė“, – sakė ekspertas. #RussiaCountryFake pic.twitter.com/DthpZfcehL
— Vitauskas 🇱🇹🇺🇦 (@Vitauskas_A) 2018 m. rugpjūčio 9 d
Pats savaime dabartinis rublio kritimas nėra reikšmingas. Greičiausiai bent dalis rudens net bus atkovota.
Tačiau vienu dalyku tai labai atskleidžia.
Valstybės gali visiškai sugriauti Rusijos finansų sistemą per kelias dienas, jei joms staiga prireiks.— Prof. Preobraženskis (@prof_preobr) 2018 m. rugpjūčio 9 d
Ši žinia aiškiai parodo, kokie žmonės kuria Rusijos ekonomiką, kodėl Rusijos ekonomika krenta jau 4 metus iš eilės ir kodėl rusai artimiausiu metu dar labiau skurs.
— nenaudingas pilietis (@yeslolno) 2018 m. rugpjūčio 9 d
Trečiadienį, rugpjūčio 8 d., 17 val. 26 min. Maskvos laiku prekiaujant doleris Maskvos biržoje pabrango beveik 1,2 rublio iki beveik 64,7 rublio. eurų - daugiau nei 1,3 rublio (iki beveik 75 rublių).
Maskvos biržos indeksas 17:42 val. Maskvos laiku nukrito 1%, o RTS indeksas – beveik 3%.Viskas Rusijos labui!
— Gyventojo mintys (@VVP2_0) 2018 m. rugpjūčio 8 d
O štai žmogaus, transliuojančio per federalinius televizijos kanalus politinių pokalbių laidose, nuomonė.
Rusija turi pasikliauti JAV. Ramiai, be isterijos ir riksmų – tiesiog padėkite ant jų. Ir veikti pasaulyje taip, kaip mums naudinga. Ir tegul šie Kongreso politiniai buferiai surengia svilpečių šou su būgnais – ugh!
- Igoris Korotchenko (@i_korotchenko) 2018 m. rugpjūčio 8 d
Daugelis tinklo ekspertų lygina praeities ir dabartinius rodiklius ir pataria ekonominės elgsenos naujoje realybėje. Iš esmės tiesiog atsipalaiduokite, nes dauguma žmonių neturi galimybių rimtai nerimauti dėl kylančių valiutų kursų.
USD/RUB
26.02.2018: 55.71
09.08.2018: 66.21
Rusijos ekonomikoje įvyko galingas lūžis.- Sergejus Gurjanovas (@Segozavr)
Dėl to Centrinis bankas turėjo paskelbti skubų pareiškimą
Dažniausiai rublio kritimas įvyksta netikėtai. Kad ir kaip išmintingi finansų analitikai išpūstų skruostus, jie daug geriau sugeba paaiškinti įvykius rinkose po to, nei nuspėti juos iš anksto. Tačiau situacija nuo rugpjūčio 22 d. yra šios taisyklės išimtis.
Absoliučiai visi laukė rublio kritimo: juk būtent šią dieną amerikiečiai turėjo atskleisti kitą savo antirusiškų sankcijų dalį. Vašingtonas juos paskelbė rugpjūčio 8 d., o po to rublis iškart pasiekė aukščiausią tašką – vos per 2-3 prekybos sesijas dolerio atžvilgiu atpigo beveik 10%.
Jeigu jis taip reagavo į sankcijų paskelbimą, tai kaip jis turėtų reaguoti į pačias sankcijas? Nereikia būti dideliu specialistu, kad atsakytumėte į šį klausimą: žinoma, „mediena“ turėtų kristi su nauja jėga. Visi, vienaip ar kitaip įsitraukę į rinką, vieningai įspėjo apie tai.
Taip ir atsitiko: per vieną dieną kursas euro atžvilgiu nukrito beveik pusantro rublio ir dolerio atžvilgiu – rubliu. Rugpjūčio 23 d. mažėjimas tęsėsi beveik tokiu pat tempu. O dabar tenka priprasti prie naujų valiutų kursų: 68–69 „amerikietiškam“ ir 79–80 „europietiškam“.
Įdomiausia, kaip šioje situacijoje elgėsi šalies pinigų valdžia, kuri, žinoma, puikiai žinojo apie virš rublio kabantį Damoklo kardą. Žinoma, mes paskelbėme laisvą rublio kursą ir formaliai valdžia negali kištis į grynai rinkos valiutos kurso formavimo procesą. Tačiau jie įsikišo ir, kas labiausiai stebina, ne savo gimtosios valiutos, už kurios stiprumą jie tariamai atsakingi, pusėje, o dolerio ir euro pusėje.
Kaip žinia, pagal biudžeto taisyklę Centrinis bankas Finansų ministerijos nurodymu perka valiutą keitykloje, kad finansų skyrius turėtų rezervą, leidžiantį apdrausti biudžetą visų rūšių force majeure atveju. Tuo pačiu metu, pirkdama užsienio valiutą, Finansų ministerija naudoja rublio masę, kuri susidaro kaip „neplaninis pelnas“. Kai į biržą pilamos didžiulės rublių masės, natūralu, kad nacionalinės valiutos kursas susilpnėja.
Laikotarpiu nuo rugpjūčio 7 iki rugsėjo 6 d. Finansų ministerija paskelbė apie rekordines pirkimų apimtis – 383 milijardus rublių. Tačiau tai buvo prieš paskelbiant sankcijas. Tada po rugpjūčio 8-osios įvykių finansų skyriai išmintingai pasitraukė iš rinkos – kam stumti rublį į bedugnę, kuri ten jau krypsta.
Tačiau ši logika kažkodėl veikė tik iki rugpjūčio 21 d. Kaip tik sankcijų paskelbimo išvakarėse, kai, kartoju, visi laukė rublio kritimo, mūsų pinigų valdžia nerado nieko geriau, kaip grįžti į biržą su savo stambiais pirkiniais. Be to, jų apimtys išaugo, palyginti su ankstesnėmis prekybos sesijomis, kuriose dalyvavo Centrinis bankas.
Dėl to per dvi dienas – rugpjūčio 21 ir 22 – užsienio valiutos pirkimui buvo išleista beveik dešimtadalis viso mėnesiui suplanuotos rublio atsargos. Pasirodo, taburetę iš po mūsų nacionalinės valiutos kojų išmušė mūsiškiai.
Ne tik akcijų spekuliantai jau buvo pasirengę bėgti nuo rublio dėl sankcijų, bet ir Finansų ministerija bei Centrinis bankas surengė demonstracinį dolerių ir eurų pirkimą, aiškiai parodydami šaliai ir pasauliui, kaip jie elgiasi su savo nacionaline valiuta. . Ar nenuostabu, kad šiame fone rublis sparčiai krito?
Pastebėtina, kad nafta, kurios vertės kritimas kaltas dėl rublio nesėkmių, šį kartą neturėjo visiškai nieko bendra: šiais laikais ji iš tikrųjų pabrango – nuo 71 USD iki 74 USD už barelį.
Tačiau net ir kylančios naftos kainos pasirodė nepajėgios palaikyti rublio kurso tokiomis sąlygomis, kai jį smogė gimtoji Finansų ministerija ir Centrinis bankas. Tačiau valdžiai dabar nereikia visko kaltinti nuolat nepastovios naftos. Jie turi dar vieną puikų „pateisinimą“ – sankcijas. Mūsų šalyje dėl visų bėdų kalta piktoji Amerika ir jos pavyzdžiu sekanti silpnavališka Europos Sąjunga. Dabar dėl rublio kritimo galime drąsiai kaltinti jų sankcijas.
Tiesa ta, kad silpnas rublis visų pirma naudingas mūsų pinigų valdžiai: juk būtent rubliais šalies eksportuotojai moka mokesčius rubliais, kurie, kaip žinia, sudaro pusę federalinio biudžeto. Tai yra, silpnas rublis suteikia didesnį lėšų antplūdį į iždą, kuriam, kaip žinome, jų labai reikia dėl nuolat augančių socialinių įsipareigojimų. O silpnas rublis taip pat padeda augti šalies ekonomikai, nes suteikia konkurencinių pranašumų Rusijos gamintojams: jų produktai atpigs. Mūsų ekonomika vis dar auga itin silpnai (Ūkio plėtros ministerija iki metų pabaigos žada 1,8 proc. BVP augimą), o tai prieštarauja prezidentės nurodymams pasiekti didesnius nei pasaulio augimo tempus (pasaulio vidurkis – 3,8 proc.). Taigi ir čia silpnas rublis gali padėti ekonomikos skyriams.
Tai naudinga ne tik mums – paprastiems vartotojams. Kadangi pradeda brangti visos importuotos prekės, o vėliau – vietinės prekės su importuotais „įdarais“, kelionės į užsienį tampa nepasiekiamos, o apskritai infliacija vis stiprėja. Taip pat yra didžiulis netikrumas dėl ateities – juk visos ekonominės krizės, kurias patyrėme, prasidėjo nuo rublio kritimo.
Gera žinia ta, kad rugpjūčio 23 d. popietę, įsitikinęs, kad rublis ir toliau slinko į bedugnę, Centrinis bankas vėl priėmė sprendimą. Galbūt dabar „medinis“ turės galimybę pristabdyti savo kritimą. Nebent, žinoma, mūsų pinigų valdžia staiga vėl persigalvos ir toliau stumdys rublį į nugarą.
