Dokumentai      2020-08-22

Homo sapiens atsiradimas yra darbo įrankis. Homo sapiens (Homo sapiens) yra rūšis, jungianti biologinę ir socialinę esmę

"rTBCHDB" J "RTBCHP"
ЗМБЧБ Yъ OCHPZP HYUEVOYLB ZTBTSDBOPCHEDEOYS. 5 LMBUU

FENB „pF PVSCHYUBS L ЪBLPOKH“

yuEMPCHELKH HDBMPUSH CHSCHTSYFSH PE NOPZPN VMBZPDBTS HNEOYA DPZPCHBTYCHBFSHUS, TSYFSH RP RTBCHYMBN. OP CHEDSH TSY'OSH OE UVPYF APIE NEUFE, OPCHSCHE HUMPCHYS FTEVHAF OPCHCHI RTBCHYM. rPUNPFTINE, LBL YUEMPCHEL URTBCHMSMUS U FPC YBDBYUEK. fshusyuemefys UNEOSMY DTHZ DTHZB, UNEOSMYUSH RPLPMEOIS, Y NBMP-RPNBMKH CH TSIYOI RETCHPVShCHFOPZP PVEEUFCHB UFBMY RPSCHMSFSHUS YNEOEEO. TPDPCHA PVEYOH UNEOIMB UPUEDULBS, APIE UNEOH VPMSHYPK UENSHE RTYYMB OEVPMSHYBS, FBLBS TSE, LBL X OBU U CHBNY: RBRB, NBNB, DEFY. Daugiau informacijos apie prekę suteiks mūsų vadybininkai telefonu arba rašykitė į Pagalba internetu utedy fiyi uenek lfp-fp plbshchchbmus rpmee hdbyumychshchn, lfp-fp vpmee fthdpmaviychshchn, lfp-fp rpmhubm mkhyuyk lhupl yenmyshtyuchipu fBLYN PVTBDPN, CHNEUFE U TPDPCHPK PVEYOPK HIMP CH RTPYMPE Y TBCHEOUFCHP MADEK, RPSCHYMYUSH VEDOSCHE Y VPZBFSCHE. pDOY NPZMY OBOSFSH TBVPFOYLPCH DMS PVTBVPFLY UCHPEZP RPMS, NPZMY PUFBCHIFSH X UEVS ЪBICHBYUEOOOPZP CH VPA RTPFYCHOILB: RHUFSH TBVPVEFDBEF dTHZYE TSE, FSTSEMP CHDSCHIBS, CHSCHOCHTSDEOSCH VSCHMY YDFY L VPZBFPNKH UPUUDKH ЪB NEYLPN ETOB, YUFPVSCH RTPFSOHFSH DP OPCHPZP HTPTSBS. pDOBLP DPMZ OBDP VSCHMP PFDBCHBFSH VPMSHYEK NETPK YMY FTHDPN APIE RPME VMBZPDEFEMS.
oPChSchN VSCHMP TH AF YUFP B UPUEDULPK PVEYOE OBTSDH turi PVEYOOPK UPVUFCHEOOPUFSHA HTSE RPSCHYMBUSH UPVUFCHEOOPUFSH UENSHY, EUFSH FP FP, p Yuen ITS CHMBDEMSHGSCH NPZMY ULBBFSH "FP NPE, J OYLFP, LTPNE Neos, SAT YNEEF RTBCHB RPMSHPCHBFSHUS J TBURPTSTSBFSHUS Fyn!" UPVUFCHEOOOPUFSH, LPFPTPK RPMOPUFSHA CHMBDEEF PDYO YUEMPCHEL, OBSCHBEFUS YUBUFOPK. oOBMYUYE UPVUFCHEOOOPUFY RPCHPMSMP MADSN RTPSCHYFSH UCHPY URPUPVOPUFY, RYPYUHCHUFCHPCHBFSH OEBCHYUYNPUFSH PF PVEYOSCH. h FP TCE CHTENS TBVPZBFECHYE UPUUDI UFBMY RPDYUYOSFSH UCHPYI NEOEE HDBYUMYCHCHI UPRMENEOOYLPCH, POI RPMHYUYMY CHMBUFSH, LPFPTKHA OE IPFSHM. CHRTPYUEN, PV LFPN CHSCH BOBEFE YH HYUEVOILPCH YUFPTYY. b NSCh RPZPCHPTYN P FPN, LBL FERETSH, CH OPCHCHI HUMPCHYSI, UFBMY TEZKHMYTPCHBFSHUS PFOPYEOYS NTSDKH YUMEOBNY PVEEUFCHB.
rPYUENH PWSCHYUBK HYEM CH RTPYMPE? BL OBEFE, YUFP CHNEUFE turi OETBCHEOUFCHPN J YUBUFOPK UPVUFCHEOOPUFSHA B TSYOSH MADEK CHFPTZMYUSH J FBLYE OERTYSFOSCHE CHEEY, LBL TBVUFCHP, BCHYUFSH, OEOBCHYUFSH, PVYDB, MPTSSH, CHPTPCHUFCHP, RTYFEUOEOYS PDOPZP YUEMPCHELB DTHZYN h ... FYI YNEOYCHYYIUS HUMPCHYSI PFOPYEOYS NETSDH MADSHNY UFBOPCHYMYUSH Chueh VPMEE OBRTSTSEOOSCHNY ... rPSCHYMBUSH OEPVIPDYNPUFSH YBEYEBFSH RTBCHB UPVUFCHOOOYLPCH YNHEEUFCHB. lTPNE FPZP, RPOSFYS "UPVUFCHEOOOPUFSH" Y "CHMBUFSH" DPCHPMSHOP UYMSHOP RETERMEMYUSH. CHEDSH YUEN VPMSHYEK UPVUFCHEOOOPUFSHA CHMBDEM YUEMPCHEL, FEN UYMSHOYE VSCHMP EZP ZPURPDUFCHP OBD MADSHNY, LPFPTSCHE PF OEZP ABCHYUEMY. OH B FEN, LPZP RTYFEUOSMY, TBCHE OEHTSOSCH VSCHMY OPCHCHE URUPUPVSCH TEZKHMYTPCHBOYS PVEEUFCHEOOSHI PFOPYEOYK? LPOEYUOP, YN FPCE OEPVIPDYNP VSCHMP ЪBEYFYFSHUS PF CHUEI FEI, LFP ЪBIPYUEF RPUZOKHFSH APIE OYI UBNYI YY YI CHEUSHNB ULTPNOPE YNHEEUFCH. pvshchubk oe naftos perdirbimo gamykla hYMB B RTPYMPE OERTETELBENBS CHMBUFSH CHPTSDS, LPFPTBS VSCHMB PUOPCHBOB APIE BCHFPTYFEFE, FERETSH CE OHTSOSCH VSCHMY UYMB, OPCHSCHE NEFPDSCH OBLBBOYS - UMPCHPN AF YUFP DPMTSOP VSCHMP BUFBCHYFSH MADEK VPSFSHUS, CHUEMSFSH B OHYE ZPFPCHOPUFSH RPDYUYOSFSHUS.
1. LBL CHSCH DHNBEFE, FPMSHLP MY VPZBFSHE MADI OKHTSDBMYUSH CH ABEIFE?
2.OKHTSOCH MY VSCHMY LBLIE-FP RTBCHIMB VEDOSLBN? EUMY DB, FP LBLIE? eUMY OEF, FP RPYUENH?
TEZKHMYTPCHBFSH PFOPYEOYS CH PVEEUFCHE FPMSHLP U RPNPESHA PVSHYUBS UVBMP OECHP'NPTSOP, APIE RPNPESH ENKH RTYIMY VBLPO Y RTBCHP. pDOBLP PV LFPN TBZPCHPT CHRETEDI.

„hPRTPUSCH Y ABDBOYS“
1. LBLIE YUNEOOYS RTPYUIPDYMY CH TSYOY RETCHPVSHFOPZP PVEEUFCHB, LBL LFP RPCHMYSMP APIE PFOPYEOIS NETSDH MADSHNY?
2. lBLBS UCHSH UHEEUFCHHEF NEDKH RPSCHMEOYEN YUBUFOPK UPVUFCHEOOOPUFY Y RPSCHMEOYEN YBLPOPCH?
3. YUNEOSAFUS MY UP CHTENEOEN PVHYUBY? rPUENH?
4. „YUNEOSAFUS MY UP CHTENEOEN RTDUFBCHMEOIS P URTBCHEDMYCHPUFY“? rPUENH?
5. nSCHCHSUOYMY, UFP PVSCHUUBK HTSE OE rafinavimo įmonė TEZKHMYTPCHBFSH CHUE PFOPYEOYS MADEK Y APIE RPNPESH ENKH RTYYMY VBLPOSCH. rPUFBTBKFEUSH PVYASUOIFSH UCHPYNY UMPCHBNY, RPYUENH LFP RTPYUIPDYMP.
JEN PFCCHF APIE ZMBCHOSCHK CHRTPU. rPUME RTPUFEOIS YEUFPZP RBTBZTBZHB X ChBU RTYVBCHYMPUSH YOBOYK P FPN, LBL YUEMPCHEL UVBOPCHYMUS YUEMPCHELPN, YUP RPNPZMP ENH RKHZTBZHB pFLTPKFE FEFTBDSH Y DPRPMOIFE UCHPK PFCHF APIE LFPF CHRTPU.
rHFEYEUFCHYE RP BOYNBFEMSHOSCHN UVTBOYGBN
NYZH P rBODPTE
xHOBCH P FPN, UFP MADSN RETEDBO VPTSEUFCHOOSCHK PZPOSH, ECHU OE PZTBOYUIMUS UVTBYOSCHN OBLBBOYEN rTPNEFES. ON TEYM PFPNUFYFSH MADSN Y RPCHBM ZEZHEUFB.
- chPF, - ULBBM YECHU, RPLBSCHBS APIE SRAUGAS. - chPISHNY Y CHCHMERY RTELTBUOHA DECHKH, YUFPVSH POB VSCHMB OE IHTSE VPZOYOI.
ZEZHEUF RPYUEUBM ABFSCHMPL.
- FEVE UFP-OYVHDSH OESUOP? - URTPUIM YECHU, OBINKHTYCH VTPCHY.
- fSh ZPCHPTYYSH - O IHTSE VPZOYOI? OP LBLPK? Chedsh EUMY TEYUSH P NPEK UKHRTKHZE (UHRTKHZPK ZEZHEUFB VSCHMB BZHTPDYFB), ZETB Y BZHYOB NPZHF PVIDEFSHUS.
- FF CHETOP! - UPZMBUIMUS I ECHU. - YUFPVSCH OE VSCHMP UUPTSCH, CHOPSHNY X BZHTPDIFSCH ZHVSCH, X BZHYOSCH - THLY, Y X ZETSH ... CHRTPYUEN, X ZETSCH OYUEZP OE VETI.
YUETE'DESH ZEZHEUF SCHYMUS UP UCHPEK TBVPFPK. vPZJ Y VPZJOY HTSE PTSYDBMY EZP RPSCHMEOIS. dPCDBCHYYUSH, LPZDB LBTSDSCHK YY VPZPCH CHTKHYUIM ZMYOSOPK DECHKHYLE UCHPK DBT, YECHU RPDPDCHYOHM L UEVE RMPULPE VMADP, OB LPFPTPN, YLBYEBYUCH
- lBTSDSCHK YY CHBU PDBTYM FKH DECHKHYLKH CHUEN, YUEN UYUEM OKHTSOSCHN. FERETSH NPK YUETED.
hLMBDSCHBS CH NSZLHA ZMYOSOKHA ZTHDSH RETCHPZP TBULB, ULBBM:
- FF IIFTPUFSH!
chUFBCHMS POOFBMSHOSHI TBYULPCH, RTYZPCHBTYCHBM:
- ьФП ЛПЧБТУФЧП! ьФП ЪБЧЫУФШ! ьФП ЬBOPUYUYCHPUFSH! ьФП RTEDBFEMSHUFCHP!
- ъBYUEN TSE FBLPNKH YUHDPCHYEKH FBLBS LТBUYCHBS CHOOEYOPUFSH? - CHP'NKHFYMBUSH bZhTPDYFB.
- PLAUKĖJAS, KURIS POB RICHMEYUEF UNETFOSCHI! - ULBBM I ECHU.
- CHESH YI CHZMSD RPCHETIOPUFEO. lTBUPFB DMS OYI - LBL STLYK UCHEF DMS NPFShMShLPCH. Dainuokite MEFSF apie OEE Y ZYVOHF.
ULBJBCH LFP, POSM ZMYOSOKHA DECHKHYLKH, RTYMPTSYCH L EE ZHVBN UCHPY HUFB, Y CHCHDPIOHM CHUDKHI Y NPZKHUEK ZTHDY.
ZMYOSOBS DECHB PFLTSCHMB ZMBAB Y KhMShVOKHMBUSH.
- yDY LP NOE, rBODPTB! - ULBBM I ECHU.
DECHB PVETOKHMBUSH. "b UFP LFP LOBUIF - rBODPTB?" - URTPUIMB POB.
- pDBTEOOBS CHUENI! - PFPJCHBMUS valgau. - LBTSDSCHK YB OBU CHMPTSIM CH FEVS UCHPK DBT. OP S RTYZPFPCHYM DMS FEVS EEE PPF UFP. - ON RPDOSM UPUHD, OBLTSCHFSHK LTSCHYLPK, J RPSUOYM:
- lFP FCHPE RTYDBOPE.
- b LFP NPK VHDHAYK NHC? - „RPYOFETEUPCHBMBUSH rBODPTB“.
- USCHO FIFBOB. eZP JPCHHF RYNEFEK. OBKDY EZP Y CHTKHYUY LFPF UPUHD OERTYLPUOPCHEOOSCHN.
„rBODPTB OBYMB YRINEFES“. ON VSCHM CNCUIYEEO YTS LTPUPFPK Y UPZMBUIMUS CHSFSH EE CH TSEOSCH. UPUHD TSE, LPFPTSCHK CHTKHYUIMB ENH rBODPTB, SCHYMUS DMS RINEFES OEPTSIDBOOPUFSHA.
- pFLHDB ON X FEVS? - CHUFTECHPTSEOOOP URTPUIM FIFBO.
- EZP RETEDBM NOE EXCHU.
mYGP RINEFES YURKHZBOOP CHSCHFSOHMPUSH. CHURPNOYM, UFP rTPNEFEK KhNPMSM EZP OE VTBFSH PF JECHUB OYLBLYI DBTPCH. chSCH UPUHD, TEYIM, UFP RPUPCHEFHEFUS U rTPNEFEN, LBL VSCHFSH. rBODPTB TSE CHUE CHTENS RPNOYMB P RTYDBOPN, MAVPRSCHFUFCHP OE DBCHBMP EK RPLPS. dPCDBCHYYUSH, LPZDB UKHRTKHZ HUOHM, rBODPTB UOSMB U UPUHDB LTSCHYLKH, Y TBMEFEMYUSH RP CHUEK YENME FE VEDUFCHYS, LPFPTSCHE VSCHMY CHOEN SCHM. TOBOSHIE MADI TSYMY UYUBUFMYCHP, OE OBS ЪMB, ЪBCHYUFY, TSBDOPUFY, ZHVIFEMSHOSHI VPMEOOEK. FERETSH VMPN OBRPMOYMYUSH Y YENMS, Y NPTE. OOBCHBOSCHNY, DOEN Y OPYUSHA RTYIPDSF L MADSN VPMEOY, UVTBDBOYS. POI RTYIPDSF OEUMSCHYCHNY YBZBNY, FBL LBL IECHU MYYIM YI DBTB TEUI. lTSCHYLB UPUHDB UOPCHB VBIMPROKHMBUSH, Y FPMSHLP PDOB OBDETSDB OE CHSCHMEFEMB YY DPNB RINEFES.
1. p YUEN FFF NYZH?
2. LBL DBOOCHK NIJ PVYASUOSEF, PFLHDB VETHFUS CHUE OECHZPDSCH FSSZPFSCH YUMPCHEYUELPK TSYOYOI?
3. UPZMBUOSCH MY CHCH U HFCHETTSDEOYEN YECHUB: "CHZMSD MADEK RPCHETIOPUFEO. LTBUPFB DMS OYI - LBL STLYK UCHEF DMS NPFSCHMSHLPCH. POI MFSF APIE OEE Y ZYVOKH"
4. CHCH, CHETPSFOP, UMSCHYBMY ZhTBKH: "OBDETSDB KHNYTBEF RPUMEDOEK?" LBL KAS JO ATSAKOMAS? rPRSCHFBKFEUSH PVYASUOIFSH, LBL UCHSBOB ЬFB ZhTBBB U NYZHPN P rBODPTE?
yUBUFOBS UPVUFCHEOOPUFSH - LFP YNHEEUFCHP, LPFPTPE RTYOBDMETSIF LBLPNKH -MYVP YUMPCHELKH, Y PO SPCEF CHMBDEFSH, RPMSH'PCHBFSHUSS Y TBURPTS.
chMBDEFSH - PVMBDBFSH CHEESHA, YNEFSH OBD OEK CHMBUFSH, OEBCHYUYNP PF FPZP, ZDE OBIPDYFUS YUEMPCHEL Y UBNB CHESESH. OBRTYNET, CHSCH UYDIFE H LMBUUE, B CHBYE RBMSHFP CHYUIF CH YLPSHOPK TBDECHBMLLE. th OILFP OE CHRTBCHE CHPURPMSHYPCHBFSHUS YN.
rPMSHUPCHBFSHUS - YCHMELBFSH RPMEESHE UCHPKUFCHB CHEEI: LOISKH - YUIFBFSH, FEMECHYKPT - UNPFTEFSH, LPUFAN - OPUIFSH, YY YUBYL - RYFMESH Y FBL.
TBURPTSTSBFSHUS - Y'NEOSFSH UHDSHVKH CHEEI, OBRTYNET, DBTYFSH, RTPDBCHBFSH, HOYUFPTsBFSH.
rPDKHNBKFE, UFP EEE IPFEMPUSH VSCH CHBN HOBFSH P FPN, RPYUENKH VMBZPDBTS PVSCHYUBA OE CHUEZDB HDBCHBMPUSH DPZPCHPTYFSHUS. rTPDPMTSYFE UCHPK URYUPL CHRTPUPPCH CH FEFTBDY.

FENB „YBLPO, RTBCHP“. 5-K LMBUU

LBL CHOOOILMY ЬBLPOSCH. yFBL, OPCHCHE CHTENEOB RTYOEUMY OPCHCHE URUPUPVSCH TEIEOYS PVEEUFCHOOOSHI RTPVMEN, URPTPCH Y LPOZHMYLFPCH. apie UNEOCH PVSHYUBA RTYYMY RTBCHP Y ъBLPO. OP UFP P'OBYUBAF ЬFY ДЧБ УМПЧБ? TBCHE LFP OE PDOP J FP TCE? rPRTPVKHEN TBPVTBFSHUS.
apieB KhTPLBI NBFENBFYLY CHSCH OE TB CHUFTEYUBMYUSH UP UMPCHPN "YBLPO". CHURPNOIFE, UFP OBSCHCHBAF, BLPOPN CH FPK OBKHLE?
uOBUBMB RPZPCHPTYN P ъBLPOE. oECHP'NPTSOP FPYUOP ULBBFSH, LPZDB PO RPSCHYMUS. UYUIFBEFUS, UFP RTEDYEUFCHOOOILBNY YBLPOPCH VSCHMY DTECHOYE BZTPLBMEODBTY. yI UFBMY UPUFBCHMSFSH CH IV-III FSCHUSYUEMEFYSI DP OBYEK ЬTSCH H neUPRPFBNY, eZYRPHE, YODY APIE PUOPCH OBOYK P TBURPMPTSEOIBY YCHEDHEDHO h LBMEODBTSI RP DOSN TBURYUSCHCHBMPUSH, LPZDB ir UFP DPMTSOSCH DEMBFSH ENMEDEMSHGSCH. ъB UPVMADEOYEN BZTPLBMEODBTEK UVTPZP UMEDIMY TSTEGSCH Y OBLBBSHCHBMY OBTHYYFEMEK. OP ЬFB CHETUYS P RTPYUIPTSDEOYY BLPOPCH - MYYSH RTEDRPMPTSEOYE. FPYUOP YCHEUFOP, UFP YBLPOSCH RPSCHYMYUSH CHNEUFE U CHOOYLOPCHEOYEN OETBCHEOUFCHB Utedi MADEK Y ABTPTSDEOYEN ZPUKHDBTUFCHB. YUEN ZMKHVCE UFBOPCHYMPUSH OETBCHEOFCHP UTEDY MADEK, HAIRDRYER VPMSHYE POI OKHTSDBMYUSH CH ABEIFE TSIYOY, UCHPEZP YNHEEUFCHB. ъBLPO UFBM RTPUFP OEPVIPDYN. PO REFINERY JBEYFYFSH YOFETEUSCH PFDEMSHOPZP YUMPCHELB, ZTHRRSH MYG, CHUEZP ZPUKHDBTUFCHB.
yFBL, YBLPOSCH UCHPYN TPTSDEOYEN PVSBOBOSCH TBCHAYFYA YUEMPCHEYUEULPZP PVEEUFCHB IR RPSCHMEOYA ZPUKHDBTUFCHB. CHUSLYK TB, LPZDB FPF YMY YOPK OBTPD RETEIPDYM PF PVEYOOOPZP UVTPS L ZPUHDBTUFCHKH, X OEZP RPSCHMSMYUSH YBLPOSCH. UBNSCHNY DTECHOINY Y DYPYEDYYI DP OBU UYUIFBAFUS ЪBLPOSCH RTBCHYFEMS YHNETP-BLLBDULPZP GBTUFCHB hT-oBNNKH, TSYCHYEZP CH 2112-2094 ZEPDB DPT OBT
ъBLPOSCH HUFBOBCHMYCHBMY RTBCHYMB RPCHEDEOIS PE NOPZYI PVMBUFSI PVEEUFCHEOOPK TSIYOI: TBVPCHMBDEOYY, YUBUFOPK UPVUFCHEOPUFY, VTBOUVEYMEE rTY LFPN SKVN ABLPOSCH ABLTERMSMY UMPTSYCHYEUS PVCHYUBY, B DTHZYE, OBPVPTPF, YENEOSMY YI. h JUEN TCE PFMYUYE ЪBLPOB PF PVSCHUBS?
pFMYUYE CPF CH YUEN ... pDOP PFMYUYE CHSH, CHETPSFOP, OBPCHFE UBNY. pVShYUBA MADI UMEDPCHBMY DPVTPCHPMSHOP: POI UYUIFBMY, UYUIFBMY, UFP DPMTSOSCH RPUFHRBFSH FBL, LBL RPUFHRBMY YI PFGSCH Y DEDSH. y DAMP CHOCHUE OE CH FPN, UFP FPZDB MADI VSCHMY PYUEOSH UP'OBFEMSHOSCHNY. rTPUFP CH RETCHPVSCHFOPN PVEEUFCHE X MADEK OE VSCHMP YUBUFOPK UPVUFCHOOOPUFY, OILFP OYLPZP OE HZOEFBM. pVEYOPK HRTBCHMSM UPCHEF UVBTEKYO, RTYOYNBS TEYEOYS UPZMBUOP PVSCHYUBA. yNEOOP UFBTEKYYOSCH TEYBMY: LPNH TH GPM TSEOYFSHUS, LPZDB RTPCHPDYFSH RTBDOYL RPUCHSEEOYS B NHTSYUYOSCH, OBLBSCHCHBFSH YMY RFU RTPCHYOYCHYEZPUS, LPNH DPUFBOEFUS MHYUYYK LHUPYUEL DPVSCHYUY PIPFOYLB, NUFYFSH YMY O. NUFYFSH DTHZPNH TPDH B FBLTSE TBTEYBMY NEMLYE LPOZHMYLFSCH, LPFPTSCHE CHPOYLBMY APIE RPYUCHE PVYD J NOPZPE DTHZPE.
u RPSCHMEOYEN OETBCHEOUFCHB OILFP OE IPFEM DPVTPCHPMSHOP RPDYUYOSFSHUS Y UVBOPCHYFSHUS TBVPN UCHPEZP UPUEDB, PFDBCHBFSh DCE NETSCHUDOJETOB VEZM. b LBL DEMYFSH OBUMEDUFCHP? b LBL VShchFSh U FEN, LFP KhLTBM LBLHA-FP Sūris? JOBYUIF, OBDP JBUFBCHYFSH YUMPCHELB RPDYUYOIFSHUS. PEF CHBN J DTHZPE PFMYYUYE: PVSCHYUBK PRYTBMUS APIE BCHFPTYFEF CHPTSDS UFBTEKYYO J B BLPO - APIE UYMH ZPUHDBTUFCHB, LPFPTPE NPZMP RTYOHDYFSH YUEMPCHELB, RTYVEZOHCH RPNPEY UFTBTSOYLPCH, OBOBYUYFSH UHTPCHPE OBLBBOYE YMY BLMAYUYFSH EZP B FATSHNH. FTEFSHYN PFMIYUYEN VSCHMP FP, UFP CH RETCHPVSCHFOPN PVEEUFCHE RTBCHYMB RETEDBCHBMYUSH YJ HUF CH HUFB, LTPNE FPZP, YUBUFP POY TPTSDBMYUSH UFYYYKOP. ъBLPOSCH TSE UREGBMSHOP TBTVBVBFSCHBMYUSH, MADI UPOBFEMSHOP YI UPUFBCHMSMY. VPMEE FPZP, ЪBLPOSCH PVSBFESHOP ЪBRYUSCHBMYUSH Y RPNEBMYUSH CH PVEEUFCHOOOSHI NEUFBI, YUFPVSH P OYI OBMY CHUE. fBL, OBRTYNET, ÄBLPOSCH iBNNKHTBRY VSCHMY CHCHUEEOSCH APIE YUETOPN VBBMSHFPCHPN UFPMVE, UFPSCHYEN APIE UBNPN CHYDOPN NEUFE DTECHOEZP chBCHYMPOB. ъBLPOSCH DPMTSEO VSCHM BOBFSH LBTSDSCHK TSIFEMSH ZPUHDBTUFCHB, FBL LBL POI HUFBOBCHMYCHBMY RTBCHYMB RPCHEDEOYS, PVSBFEMSHOSH DMS CHUEI. ЬFP EEE PDOP PFMYUYE BLPOPCH PF PVSCHYBS. eUMY UPCHEF UFBTEKYO YOPZDB, CH CHYDE YULMAYUEOIS, OBTKHYFSH PVSCHYUBK REFINERY, FP YBLPOKH DPMTSOSCH VSCHMY UMEDPCHBFSH CHUE Y CHUEZDB. ъB OEYURPMOEOYE JBLPOPCH UHEEUFCHPCHBMB KhZTPB OBLBBOYS.
YUEN CHCH NPTSEFE PVYASUOIFSH, UFP Y CH DTECHOPUFY Y CH OBYE CHTENS ЪBLPOSCH PVSBFEMSHOP ЪBRYUSCHCHBAF?
DTECHOYE ЪBLPOSCH VSCHMY PYUEOSH UHTPCHSCHNY: RTEUFHROYLPCH UBTSBMY APIE LPM, YN PFUELBMY TXLY, SUSCHL, HYY, OETEDLP RTINEOSMBUSH Y UNETFOBS LP. CHUE TCE RPSCHMEOYE YBLPOPCH - CHEMYLPE DPUFEYTSEOYE LHMSHFHTSCH. rPUENH? b CHCH RTEDUFFBCHSHFE, OBRTYNET, UFP LBTSDSCHK YBINBFYUF YMY LBTSDBS IPLLEKOBS LPNBODB YZTBEF RP UCHPINE RTBCHIMBN. rPMHYUIFUS YZTB? LPOEUOP TCE, OEF! vMBZPDBTS ABLPOBN MADI OBKHYUYMYUSH UPVMADBFSH PVSBFEMSHOSHE DMS CHUEI OPTNSCH RPCHEDEOYS, NYTOP TEYBFSH URUPUPVSCH Y LPOZHMYLFSCH. eEE ЪBLPOSCH PVEUREUYCHBAF UFBVYMSHOPUFSH CH PVEUFCHE: VMBZPDBTS YN MADI NPZHF VSHFSH HCHTEOOSCHNY CH BCHFTBYOEN DOE. oEXCHTEOOOPUFSH, FTECHPZB ChP'OILBAF FPZDB, LPZDB ЪBLPOSCH OBTHYBAFUS. UPCHTENEOOSCHE BLPOSCH PVETEZBAF MADEK PF DEKUFCHYK, LPFPTSCHE NPZMY VSCh RTICHEUFY L ZYVEMY YUEMPCHEYUUFCHB. y EEE, YNEOOOP ЪBLPOSCH URPUPVUFCHPCHBMY RPSCHMEOYA X MADEK YUKHCHUFCHB URTBCHEDMYCHPUFY.
b FERETSH CHSCHSUOYN, UFP TSE FBLPE RTBCHP.
ъБЗБДПЮОЩК ​​НЙТ РТБЧБ. pDOP'OBYUOP PFCHEFYFSH APIE CHRTPU, UFP FBLPE RTBCHP, OE FBL RTPUFP. ZHYMPUPZHCH URPTSF PV LFPN HTSE FSCHUSYUEMEFYS. DEMP CH FPN, UFP NYT RTBCHB CHEUSHNB ЪBZBDPYUOSCHK. LOIZB, CH LPFPTPK OBREYUBFBO VBLPO, - LFP EEE OE RTBCHP. ir UHDSHS FPCE OE RTBCHP. b ČIA TCE RTBCHP? nPCOP MANO EZP HCHYDEFSH?
rTBCHP - LFP OE RTPUFP JBLPO. rTBCHP - LFP UPCHPLKHROPUFSH YBLPOPCH, FP EUFSH CHUE -CHUE YBLPOSCH, UHEEUFCHHAEYE CH ZPUHDBTUFCHE. UPVTBOOSCHE CHNEUFE, POI PRTEDEMSAF IBTBLFET ZPUHDBTUFCHB: YUSHY YOFETEUSCH POP YBEYEBEF, LBLPE POP - URTBCHEDMYCHPE YMY OEF, TSEUFPLPE RPYBAFEF lBTSDSCHK PFDEMSHOP CHSFSCHK YBLPO OE CHUEZDB NPTSEF PFCHEFYFSH OB FY CHPRTPUSCH, B CHUE CHNEUFE POI PYUEOSH NOPZPE TBUULBTSHF P FPN ZPUHDBUFTUFCHT.
OP RPYUENH RTBCHP OBSCHBEFUS RTBCHPN? dBCHBKFE CHPURPMSHYKHENUS FENY BOBOYSNY, LPFPTSCHE CHCH RPMKHYUBEFE APIE HTPLBI THUULPZP SISHLB. CHCHDEMYN CH UMPCHE "RTBCHP" LPTEOSH. dB, LPOEUOP TCE, LFP - „RTBCH“. fPZDB PDOPLPTEOOSCHNY UMPCHBNY VHDHF: RTBCHDB, RTBCHYMSHOSCHK, RTBCHDYCHSCHK. ъOBYUIF, CH UBNPN RPOSFY "RTBCHP" ЪБЛМАЮЕОО YDES URTBCHEDMYCHPUFY Y RTBCHDSCH. dTHZPE DAMP, UFP URTBCHEDMYCHPUFSH CHUENY RPOINBEFUS RP-TBOOPNKH. FBL, OBRTYNET, GBTSH iBNNHTBRY B RTEDYUMPCHYY UCHPYN PYUEOSH TSEUFPLYN J DBMELP O. URTBCHEDMYCHSCHN, aš OBYEK FPYULY TEOYS, BLPOBN RYUBM "su OBYUETFBM FM BLPOSCH, YUFPVSCH CHPUUYSMB URTBCHEDMYCHPUFSH B UFTBOE, YUFPVSCH RPZHVYFSH VEBLPOOSCHI J MSCHI, YUFPVSCH UYMSHOPNH OE RTYFEUOSFSH UMBVPZP". OP NSCH TSE ULBBMY, UFP OEF PDOP'OBYUOPZP PFCCHFB APIE CHRTPU, UFP FBLPE RTBCHP. x LFPZP RPOSFYS EUFSH Y DTHZPE YOBYUEE. CHURPNOYFE, CHESH NSCH EZP PYUEOSH YUBUFP HRPFTEVMSEN, LPZDB IPFIN OBUFPFSFSH APIE YUEN-FP. "b S YNEA RTBCHP ..." - OETEDLP ZPCHPTYFE CHSCH TPDIFEMSN, DTHZH YMY RPDTHZE. JOBYUIF, X FPZP UMPCHB EUFSH EEE PODOP ЪOBYUEEE: RTBCHP - LFP FP, UFP PRTEDEMSEF OBY U CHBNY RTBCHB. LBLPE ABZBDPYUOPE RPOSFYE "RTBCHP"!

„hPRTPUSCH Y ABDBOYS“
1. лПЗДБ RPSCHYMYUSH RETCHSCHE BLPOSCH?
2. rPRSCHFBKFEUSH PVYASUOIFSH, AR YUEN UCHSBOP RPSCHMEOYE YBLPOPCH?
3. OBPCHYFE FTY PVSBFEMSHOSHI HUMPCHYS UHEUFCHPCHBOYS YBLPOB. rPYUENH WEH UPVMADEOS UFYI HUMPCHIK ЪBLPO OE VHDEF ЪBLPOPN?
4. YUEN PFMYUBAFUS ЪBLPOSCH PF PVCHYUBECH?
5. nPZMY MY YBLPOSCH RPSCHYFSHUS DP Y'PVTEFEOS RYUSHNEOOOPUFY?
6. SFP FBLPE RTBCHP? YUEN PFMYUBEFUS JBLPO PF RTBCHB?
7. uHEEUFCHHEF MY UCHSHSH NEDKH RPSCHMEOYEN YUBUFOPK UPVUFCHEOOOPUFY, RPSCHMEOYEN YBLPOPCH Y ABTPTSDEOYEN RTBCHB?
8. nSCHCHSUOYMY, UFP VMBZPDBTS ABLPOBN MADI OBKHYUIMYUSH GYCHYMYSPCHBOOP TEYBFSH URPTSCH Y LPOZHMYLFSCH. rPRSCHFBKFEUSH PVYASUOIFSH, RPYUENH LFP VSCHMP MEZUEE UDEMBFSH U RPNPESHA YBLPOPCH, YUEN U RPNPESHA PVSHYUBECH.
9. RTYCHEDYFE RTYNETSH, CH LBLYI YOBYUEOISI HRPFTEVMSEFUS RPOSFJE "RTBCHP".

eCHSEOIS lptpmshlpchb,
OBDEsDB uhchptpchb,
LBODYDBFSCH REDBZPZYUEULYI OBKHL

Kokie jie buvo? Afrikoje ir pietinėje Eurazijoje buvo rasta hominidų šeimos atstovų iškastinių liekanų, gyvenusių skirtinguose mūsų planetos regionuose maždaug prieš 2 milijonus metų ir anksčiau. Šiai grupei priklauso kvalifikuotas žmogus arba sumanus Australopithecus. Homo hablilis rūšiai priklausančio tvarinio iškastinių liekanų radiniai, jo kilmė ir giminystė su kitais hominidais sukėlė karštų diskusijų tarp paleoantropologų.

Radiniai Olduvai tarpeklyje ir kitose Afrikos dalyse

Viskas prasidėjo nuo paleoantropologų Leakey šeimos išvadų. Nuo 1930 metų kelios kartos ieškojo protėvių Afrikoje. 1960-ųjų vasarą Tanzanijos šiaurės vakaruose esančiame Olduvai tarpeklyje Jonathanas Leakey ir jo kompanionai rado 11–12 metų vaikui priklausančių fosilijų. Kaulai gulėjo žemėje 1,75 milijono metų. Pėdos struktūrinės savybės įrodė, kad padaras vaikščiojo vertikaliai. Naujasis hominidas iš pradžių buvo vadinamas prezinjantropu, tačiau po kelerių metų atsirado kitas mokslinis terminas - „įgudęs žmogus“. Rūšies pavadinimas rodo, kad buvo naudojami primityvūs akmeniniai įrankiai, esantys šalia kaulų tuose pačiuose geologiniuose sluoksniuose. 1961 m. Kenijoje grupė mokslininkų atkasė prieš 1,6–2,33 mln. Metų Afrikoje gyvenusių hominidų liekanas. Daugiau pilnus mėginius buvo aptikti 1972 metais prie Turkana ežero. Radiniai buvo 1,9 milijono metų. Nauji kasinėjimai tada nepaaiškino bendro vaizdo.

Seniausi žmonės. Įgudęs žmogus

Kurį laiką Olduvai tarpeklyje rastam iškastiniam protėviui buvo naudojami du pavadinimai - Australopithecus hablilis ir Homo hablilis. Tai lėmė abejonės, kurias paleoantropologai turėjo dėl giminystės su kitais hominidais. Kai kurie tyrinėtojai šią rūšį laikė ankstyviausiu šiuolaikinių žmonių protėviu. Įgudęs vyras, kurį rado Leakey, galėjo judėti ant užpakalinių galūnių, kaip tai daro šiuolaikiniai žmonės. Galbūt jis praleido naktį medžiuose, pailsėjo ir pabėgo nuo plėšrūnų šakose. Buvo pasiūlyta, kad H. hablilis yra Homo erectus protėvis. Buvo ekspertų, kurie teigė, kad rastas padaras priklauso Australopithecus genčiai, kurios atstovai išnyko ir nebuvo rasti planetoje maždaug 1 milijoną metų. Nesutarimų priežastis slypi klaidingoje mokslininkų prielaidoje, kad žmogaus evoliucija yra paprasta. Ilgą laiką buvo manoma, kad viena primatų rūšis sukelia kitą. Vėliau iškilo hipotezė apie galimą kelių hominidų šeimos rūšių - Australopithecus ir žmonių - sugyvenimą praeityje. Atsirado sudėtingesnis žmogaus evoliucijos vaizdas nei tas, kuris egzistavo praėjusio amžiaus pradžioje ir viduryje.

Išorinės išvaizdos charakteristikos

Daugeliu savo išvaizdos aspektų H. hablilis rūšies atstovai priminė Australopithecines. Jie atrodė kaip beždžionė, o tai reiškia trumpą liemenį ir ilgas viršutines galūnes, kabančias žemiau kelių, kurių dydis panašus į kojas. Yra pasiūlymų, kad A. toli, gyvenęs daugiau nei prieš 3 milijonus metų, buvo tiesioginis H. hablilio protėvis. Šios rūšies artumą pagrindinei žmogaus evoliucijos linijai patvirtina būdinga kaukolės struktūra. Patinų augimas buvo maždaug 1,5–1,6 m, kūno svoris buvo apie 45 kg, patelės mažesnės. Savybės, išskiriančios H. hablilis nuo Australopithecus:

  • palyginti didelės smegenys;
  • maži dantys;
  • išsikišusi nosis;
  • lanksti eisena;
  • H. hablilis rūšies atstovų kaukolės talpa buvo 630-700 cm 3.

ir kvalifikuoto žmogaus mityba

Pasikeitus buveinei, gali atsirasti įvairių adaptacinių kūno, galūnių ir virškinimo sistemos savybių. Kartu su iškastiniais hominidų likučiais, gyvūnų kaulais, žiedadulkėmis primityvūs įrankiai įrodo, kad šie padarai valgė mėsą, taip pat vaisius, vabzdžius ir augalus. Žodis „sumanus“ pirmojo asmens vardu apibūdina rankos struktūrines savybes, pritaikytas darbo įrankiams sugriebti.

Seniausi padarai sulaužė kaulus, norėdami iš vidinės ertmės ištraukti maistingas smegenis, susivieniję apsisaugoti nuo plėšrūnų ir ieškoti maisto. Yra įrodymų, kad būtent tada tarp moterų ir vyrų atsirado darbo pasidalijimas.

Stipriosios lyties atstovai kasė mėsą, o patelės rinko augalinius produktus. Įgytas elgesys buvo naudingas išlikimui pasikeitus buveinių sąlygoms.

Įrankių gamyba ir naudojimas

Kvalifikuoto žmogaus darbo įrankiai buvo akmeniniai, grubiai apdirbti. Hominidai kaip kirvius ir grandiklius naudojo skaldą ir akmenis, o kaulų fragmentai - šaknims iškasti iš žemės. Akmenys, galbūt mediena, buvo pagrindinės medžiagos įrankiams gaminti ir apsaugoti nuo plėšrūnų.

Aštrių briaunų skreperiai buvo naudojami skerdenoms skaldyti, sausgyslėms pjauti ir odoms valyti. Kai kurie mokslininkai teigia, kad pirmieji įrankiai buvo natūralių veiksnių rezultatas. Vanduo, vėjas, erozija apdorojo natūralias medžiagas, o ne įgudusio žmogaus rankas. Mikroskopinių tyrimų dėka buvo rasti įbrėžimai ir grioveliai iš kitų akmenų - įrankių, kurių pagalba buvo pagaminti darbo įrankiai.

Klimato kaita ir hominidų evoliucija

Per šalčio sprogimą, įvykusį Rytų pusrutulyje daugiau nei prieš 3 milijonus metų, atogrąžų miškus pakeitė senovės savanos. Yra įrodymų, kad gyvūnų evoliucija Rytų ir Pietų Afrikoje buvo susijusi su šiais klimato pokyčiais.

Senovės primatams reikėjo rasti papildomų maisto šaltinių, kurie suteiktų daugiau energijos nei miško vaisiai ir šaknys. Viena evoliucijos šaka sukėlė Australopithecus, kvalifikuotas žmogus tęsė šią liniją. Kitų hominidų atsiradimą lėmė ne tik augalinis, bet ir gyvūninis maistas. Pagrindinis perėjimo iš Australopithecus į žmones ženklas yra primityvių instrumentų gamyba ir kaukolės apimties padidėjimas.

žmogus, išmanantis kitas hominidų fosilijas

H. hablilis rūšies dvikojai stačiakampiai primatai yra beveik identiški A. toli, su kuriais jie buvo susieti pagal kilmę. Centrinėje Kinijos dalyje buvo rasti šių hominidų, kurių amžius viršijo 1,9 milijono metų, įrankiai ir kaulai. Kiti H. hablilis rūšies liekanos aptinkamos Tanzanijos, Kenijos, Sterkfonteino archeologinėse vietovėse. Radiniai įrodo platų rūšių paplitimą Afrikoje ir Azijoje.

Gali būti, kad 0,5 milijono metų planetoje vienu metu sugyveno australopithecines, homo erectus, sumanus ir dirbantis žmogus. Skirtumai tarp rūšių yra labai nereikšmingi, jie gali turėti skirtingą gyvenimo būdą, užimti skirtingus. H. erectus. Išnykę hominidai:

  • žmogaus erekcija (Homo erectus);
  • įskaitant Rudolfo ežerą (H. rudolfensis);
  • h) gruzinų (H. georgicus);
  • h. darbininkas (H. egasteris).

Kvalifikuoto žmogaus vieta Homo sapiens evoliucijoje

Daugelį metų paleoantropologų protus užėmė klausimas apie tiesioginius šiuolaikinio žmogaus protėvius. Ar kvalifikuotas žmogus yra vienas iš jų? Kaip ir Australopithecines, dauguma valgė riešutus, sėklas ir šakniavaisius. Tačiau jie sugebėjo pasigaminti įrankius ir panaudoti juos, kad gautų gyvūninio maisto. Senovės Homo genties atstovas - H. erectus - nepriklausė Australopithecines. Tai buvo pirmasis tiesioginis šiuolaikinio žmogaus protėvis, kurį po ilgų ginčų mokslininkai įtraukė į hominidų šeimos žmones (Homo). H. erectus kaulų liekanų ir įrankių rasta ne tik Afrikoje, bet ir Azijoje bei Europoje. Tuo pačiu metu buvo dvikojis žmogus, kuris naudojo tobulesnį akmens apdirbimo metodą, gamino įrankius. Darbininkas buvo mėsėdis, taip pat kaip primityvius įrankius naudojo apdirbtus akmenis, medieną ir kaulus.

Mokslininkai teigia, kad šiuolaikinis žmogus nėra kilęs iš šiuolaikinių beždžionių, kurioms būdinga siaura specializacija (prisitaikymas griežtai tam tikru būdu gyvenimas atogrąžų miškuose), o iš labai organizuotų gyvūnų, išnykusių prieš kelis milijonus metų - Dryopithecus. Žmogaus evoliucijos procesas yra labai ilgas, jo pagrindiniai etapai pateikti diagramoje.

Pagrindiniai antropogenezės etapai (žmogaus protėvių evoliucija)

Remiantis paleontologiniais radiniais (iškastinės liekanos), maždaug prieš 30 milijonų metų Žemėje atsirado senovės parapithecus primatai, gyvenantys atvirose erdvėse ir ant medžių. Jų žandikauliai ir dantys buvo panašūs į beždžionių. Parapithecus sukūrė šiuolaikinius gibbonus ir orangutanus, taip pat išnykusią driopithecus šaką. Pastarosios savo raidoje buvo suskirstytos į tris eilutes: viena iš jų vedė į šiuolaikinę gorilą, kita - prie šimpanzių, o trečioji - į Australopithecus, o nuo jo - į žmogų. Dryopithecus santykis su žmonėmis nustatytas remiantis jo žandikaulio ir dantų struktūros tyrimu, atrastu 1856 metais Prancūzijoje.

Svarbiausias į beždžiones panašių gyvūnų virsmo seniausiais žmonėmis etapas buvo dvipusio judėjimo atsiradimas. Dėl klimato kaitos ir miškų naikinimo įvyko perėjimas nuo medžių prie antžeminio gyvenimo; norėdami geriau apžiūrėti vietovę, kurioje žmonių protėviai turėjo daug priešų, jie turėjo stovėti ant užpakalinių galūnių. Vėliau natūrali atranka sukūrė ir įtvirtino vertikalią laikyseną, todėl rankos buvo atleistos nuo atramos ir judėjimo funkcijų. Taip atsirado Australopithecines - gentis, kuriai priklauso hominidai (žmonių šeima).

Australopithecus

Australopithecines yra labai išvystyti dvikojai primatai, kurie kaip įrankius naudojo natūralios kilmės daiktus (todėl Australopithecines dar negalima laikyti žmonėmis). Australopithecus kaulų liekanos pirmą kartą buvo aptiktos 1924 metais Pietų Afrikoje. Jie buvo tokio pat aukščio kaip šimpanzės ir sveria apie 50 kg, smegenų tūris siekė 500 cm 3 - pagal šią savybę Australopithecus stovi arčiau žmonių nei bet kuri iš iškastinių ir šiuolaikinių beždžionių.

Dubens kaulų struktūra ir galvos padėtis buvo panaši į žmogaus, o tai rodo ištiesintą kūno padėtį. Jie gyveno maždaug prieš 9 milijonus metų atvirose stepėse ir valgė augalinį bei gyvūninį maistą. Jų darbo įrankiai buvo akmenys, kaulai, lazdos, žandikauliai be dirbtinio apdorojimo pėdsakų.

Įgudęs žmogus

Kadangi Australopithecines neturėjo siauros bendrosios struktūros specializacijos, atsirado progresyvesnė forma, vadinama Homo habilis - įgudusiu žmogumi. Jo kaulų liekanos buvo aptiktos 1959 metais Tanzanijoje. Jų amžius nustatomas apie 2 milijonus metų. Šios būtybės augimas siekė 150 cm.Smegenų tūris buvo 100 cm 3 didesnis nei Australopithecus, žmogaus tipo dantys, pirštų falangos, kaip ir žmonėms, buvo išlyginti.

Nors jis sujungė ir beždžionių, ir žmonių bruožus, šio tvarinio perėjimas prie žvirgždo įrankių (gerai pagamintų iš akmens) gamybos rodo jo darbo veiklą. Jie galėjo gaudyti gyvūnus, mėtyti akmenis ir daryti kitus darbus. Kaulų krūvos kartu su iškastinėmis Homo sapiens liekanomis liudija, kad mėsa tapo nuolatine jų mitybos dalimi. Šie hominidai naudojo grubius akmens įrankius.

Homo erectus

Homo erectus - Homo erectus. rūšis, iš kurios, kaip manoma, yra kilęs šiuolaikinis žmogus. Jo amžius yra 1,5 milijono metų. Jo žandikauliai, dantys ir antakiai vis dar buvo masyvūs, tačiau kai kurių individų smegenų tūris buvo toks pat kaip ir šiuolaikinių žmonių.

Kai kurie Homo erectus kaulai buvo rasti olose, o tai rodo nuolatinius namus. Be gyvūnų kaulų ir gana gerai pagamintų akmens įrankių, kai kuriuose urvuose buvo rasta krūvos anglies ir apanglėjusių kaulų, todėl, matyt, šiuo metu australopitekinai jau išmoko kurti ugnį.

Šis hominidų evoliucijos etapas sutampa su kitų, šaltesnių regionų apgyvendinimu Afrikos palikuonimis. Neįmanoma atlaikyti šaltų žiemų, nesukūrus sudėtingo elgesio ar techninių įgūdžių. Mokslininkai daro prielaidą, kad priešžmogiškosios Homo erectus smegenys sugebėjo rasti socialinių ir techninių sprendimų (gaisro, drabužių, skurdo kaupimo ir bendro gyvenimo olose) problemoms, susijusioms su būtinybe išgyventi žiemos šalčius.

Taigi visos hominidų fosilijos, ypač Australopithecines, laikomos žmonių pirmtakais.

Pirmųjų žmonių, įskaitant šiuolaikinį žmogų, fizinių savybių raida apima tris etapus: seniausi žmonės, arba archantropas; senovės žmonės arba paleoantropai; šiuolaikiniai žmonės, arba neoantropai.

Archantropas

Pirmasis Archanthropus atstovas yra Pithecanthropus (japonas) - beždžionė, stačias. Jo kaulai buvo rasti maždaug. Java (Indonezija) 1891 m. Iš pradžių buvo nustatyta, kad jos amžius yra 1 mln. Pithecanthropus augimas buvo apie 170 cm, kaukolės tūris - 900 cm 3.

Sinantropas (kiniečiai) egzistavo kiek vėliau. 1927–1963 m. Buvo rasta daugybė jo liekanų. urve netoli Pekino. Šis padaras naudojo ugnį ir gamino akmeninius įrankius. Šiai senovės žmonių grupei priklauso ir Heidelbergo žmogus.

Paleantropas

Paleoantropas - neandertaliečiai pakeitė archanthropus. Prieš 250–100 tūkstančių metų jie buvo plačiai apgyvendinti Europoje. Afrika. Priekinė ir Pietų Azija. Neandertaliečiai gamino įvairius akmens įrankius: rankinius kirvius, šoninius grandiklius, aštrius smaigalius; naudojo ugnį, šiurkščius drabužius. Jų smegenų tūris išaugo iki 1400 cm 3.

Apatinio žandikaulio struktūros ypatybės rodo, kad jie turėjo pradinę kalbą. Jie gyveno 50–100 individų grupėse ir ledynų atsiradimo metu naudojo urvus, išvarydami iš jų laukinius gyvūnus.

Neoantropai ir Homo sapiens

Neandertaliečius pakeitė šiuolaikinio tipo žmonės - kromanjoniečiai - arba neoantropai. Jie atsirado maždaug prieš 50 tūkstančių metų (jų kaulų liekanos buvo rastos 1868 m. Prancūzijoje). Cro -Magnons sudaro vienintelę Homo Sapiens gentį ir rūšį - Homo sapiens. Jų beždžionių bruožai buvo visiškai išlyginti, apatiniame žandikaulyje buvo būdingas smakro išsikišimas, rodantis jų sugebėjimą artikuliuoti kalbą, o dirbant įvairius įrankius iš akmens, kaulo ir rago, kromanjoniečiai nuėjo toli į priekį, palyginti su neandertaliečiai.

Jie prijaukino gyvūnus ir pradėjo įsisavinti žemės ūkį, kuris leido atsikratyti alkio ir gauti įvairų maistą. Skirtingai nuo jų pirmtakų, „Cro-Magnons“ evoliucija vyko veikiant dideliems socialiniams veiksniams (komandos formavimas, savitarpio parama, darbo veiklos gerinimas, aukštesnis mąstymo lygis).

„Cro-Magnons“ atsiradimas yra paskutinis šiuolaikinio žmogaus formavimosi etapas... Pirmykštę žmonių bandą pakeitė pirmoji klano struktūra, kuris baigė formuoti žmonių visuomenę, kurios tolesnę pažangą pradėjo lemti socialiniai ir ekonominiai įstatymai.

Žmonių rasės

Dabar gyvenanti žmonija patenka į daugybę grupių, vadinamų rasėmis.
Žmonių rasės
- Tai istoriškai susiklosčiusios teritorinės žmonių bendruomenės, turinčios vienodą kilmę ir panašias morfologines savybes, taip pat paveldimas fizines savybes: veido struktūrą, kūno proporcijas, odos spalvą, formą ir plaukų spalvą.

Dėl šių priežasčių šiuolaikinė žmonija yra suskirstyta į tris pagrindines rases: Kaukazinis, negroidas ir Mongoloidas... Kiekvienas iš jų turi savo morfologinius bruožus, tačiau visa tai yra išoriniai, antriniai ženklai.

Žmogaus esmę sudarančios savybės, tokios kaip sąmonė, darbo veikla, kalba, gebėjimas pažinti ir pavergti gamtą yra vienodas visoms rasėms, o tai paneigia rasistinių ideologų teiginius apie „aukštesnes“ tautas ir rases.

Juodaodžių vaikai, užauginti kartu su europiečiais, intelektu ir talentu nenusileido jiems. Yra žinoma, kad civilizacijos centrai 3–2 tūkstančius metų prieš mūsų erą buvo Azijoje ir Afrikoje, o Europa tuo metu buvo barbariškumo būsenoje. Vadinasi, kultūros lygis priklauso ne nuo biologinių savybių, o nuo socialinių ir ekonominių sąlygų, kuriomis gyvena tautos.

Taigi reakcingų mokslininkų teiginiai apie vienų rasių pranašumą ir kitų prastumą yra nepagrįsti ir pseudomoksliniai. Jie buvo sukurti pateisinti užkariavimo karus, kolonijų grobimą ir rasinę diskriminaciją.

Žmonių rasės neturėtų būti painiojamos su tokiomis socialinėmis asociacijomis kaip tautybė ir tauta, kurios susiformavo ne biologiniu principu, o remiantis istoriškai susiformavusios bendros kalbos, teritorijos, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo stabilumu.

Savo vystymosi istorijoje žmogus išėjo iš paklusnumo biologiniams natūralios atrankos dėsniams, jo prisitaikymas prie gyvenimo skirtingomis sąlygomis įvyksta juos aktyviai keičiant. Tačiau šios sąlygos tam tikru mastu vis dar turi tam tikrą poveikį žmogaus organizmui.

Šios įtakos rezultatus galima pamatyti daugelyje pavyzdžių: virškinimo procesų ypatybėse Arkties šiaurės elnių ganytojams, kurie vartoja daug mėsos, Pietryčių Azijos gyventojams, kurių mitybą daugiausia sudaro ryžiai; padidėjęs raudonųjų kraujo kūnelių skaičius alpinistų kraujyje, palyginti su lygumų gyventojų krauju; atogrąžų gyventojų odos pigmentacijoje, skiriant jas nuo šiauriečių viršelių baltumo ir kt.

Baigus formuotis šiuolaikiniam žmogui, natūralios atrankos veiksmai visiškai nesustojo. Dėl to daugelyje pasaulio regionų žmonėms išsivystė atsparumas tam tikroms ligoms. Taigi, tarp europiečių tymų yra daug lengviau nei tarp Polinezijos tautų, kurios susidūrė su šia infekcija tik po to, kai savo salas kolonizavo imigrantai iš Europos.

Vidurinėje Azijoje žmonės retai turi 0 kraujo grupę, tačiau B grupės dažnis yra didesnis.Pasirodė, kad taip yra dėl praeityje vykusios maro epidemijos. Visi šie faktai įrodo, kad žmonių visuomenėje egzistuoja biologinė atranka, kurios pagrindu susiformavo žmonių rasės, tautybės ir tautos. Tačiau didėjanti žmogaus nepriklausomybė nuo aplinkos beveik sustabdė biologinę evoliuciją.

Žmogaus gyvybė Žemėje atsirado maždaug prieš 3,2 milijono metų. Iki šiol žmonija tiksliai nežino, kaip atsirado žmogaus gyvybė. Yra keletas teorijų, kurios pateikia savo versijas apie žmogaus kilmę.

Garsiausios iš šių teorijų yra religinės, biologinės ir kosminės. Taip pat yra archeologinis senovės žmonių gyvenimo periodizavimas, pagrįstas medžiaga, iš kurios skirtingu metu buvo gaminami darbo įrankiai.

Paleolito era - pirmojo žmogaus išvaizda

Žmogaus išvaizda siejama su paleolito epocha - akmens amžiumi (iš graikų „paleos“ - senovės, „litos“ - akmuo). Pirmieji žmonės gyveno mažose bandose, jų ekonominė veikla buvo rinkimas ir medžioklė. Vienintelis darbo įrankis buvo akmens smulkintuvas. Kalbą pakeitė gestai, žmogus vadovavosi išimtinai savo paties savisaugos instinktais ir daugeliu atžvilgių buvo panašus į gyvūną.

Vėlyvojo paleolito eroje buvo baigtas psichinis ir fizinis šiuolaikinio žmogaus formavimasis, lat. Homo sapiens, Homo sapiens.

Homo sapiens ypatybės: anatomija, kalba, įrankiai

Homo sapiens skiriasi nuo savo pirmtakų gebėjimu abstrakčiai mąstyti ir išreikšti savo mintis artikuliuota kalbos forma. Homo sapiens išmoko statyti pirmuosius, nors ir gana primityvius būstus.

Primityvus žmogus turėjo daug anatominių skirtumų nuo Homo sapiens. Smegenų kaukolės dalis buvo žymiai mažesnė, palyginti su veido. Kadangi Homo sapiens buvo labiau išvystytas psichiškai, jo kaukolės struktūra visiškai pasikeičia: sumažėja veido dalis, atsiranda plokščia kakta ir atsiranda smakro iškyša. Homo sapiens rankos gerokai sutrumpintos: juk jam nebereikia užsiimti rinkimu, jį keičia žemės ūkis.

Homo sapiens žymiai pagerina darbo įrankius, jų jau yra daugiau nei 100 rūšių. Susiformavusi genčių bendruomenė jau keičia primityvią bandą: Homo sapiens aiškiai identifikuoja savo giminaičius tarp daugelio žmonių. Gebėjimo analizuoti dėka jis pradeda pripildyti aplinkinius objektus ir reiškinius dvasine prasme - taip gimsta pirmieji religiniai įsitikinimai.

Homo sapiens nebėra tiek priklausomi nuo gamtos: medžioklę keičia galvijų veisimas, jis taip pat gali auginti daržoves ir vaisius savarankiškai, nesinaudodamas susirinkimu. Dėl to, kad žmogus sugebėjo prisitaikyti aplinka ir kovoti stichinės nelaimės, jo gyvenimo trukmė pailgėja maždaug 5 metais.

Vėliau, tobulindamas darbo įrankius, protingas žmogus sukurs klasinę visuomenę, kurioje visų pirma kalbama apie materialinį pranašumą ir gebėjimą kurti asmeninę nuosavybę. Homo sapiens pasižymi tikėjimu mirusių protėvių dvasiomis, kurios tariamai jam padeda ir globoja.

Žvelgiant į evoliucinį žmonijos vystymąsi, sielą gaubia susižavėjimas jo valia ir sugebėjimu įveikti įvairias kliūtis savo kelyje. Dėl to žmogus sugebėjo ne tik išlipti iš olos, bet ir savarankiškai statyti modernius dangoraižius, būti realizuotas moksle ir mene, visiškai pavergdamas gamtą.